Didžiausi COVID-19 protrūkiai - įstaigose, kur visi pasiskiepiję

Šiuo metu Lietuvoje fiksuoti 1158 aktyvūs protrūkiai, kuriuose iš viso nustatyti 6098 COVID-19 ligos atvejai. Tiesa, realybė nuo statistikos smarkiai skiriasi. Štai naujausia informacija apie COVID-19 protrūkius skelbia, kad didžiausias aktyvus protrūkis šalyje - Strūnos socialinės globos namuose, Švenčionių rajone. Statistikos departamentas skelbia, jog čia fiksuoti 103 ligos atvejai. Visi jie - pirminiai atvejai. Vadinasi, visi jie buvo registruoti protrūkio atsiradimo vietoje.

Apie tai, kad Strūnos socialinės globos namuose koronaviruso protrūkis, galima suprasti ir iš to, jog šiuo metu įstaigoje yra paskelbtas karantinas. Tai reikalinga tam, kad būtų apsaugoti įstaigoje gyvenantys globotiniai, daugelis kurių - negalią turintys asmenys.

Statistikos departamentas skelbia, jog įstaigoje dirba 98 darbuotojai, tad tikėtina, kad didžioji dauguma jų ir serga koronavirusu. Nors taip pat skelbiama, kad Statistikos departamento duomenimis, 90-100 proc. įmonės darbuotojų yra imunizuoti nuo COVID-19.

„Vėluojanti" informacija

Apie tai, kad net vakcina neapsaugojo įstaigos nuo tapimo koronaviruso židiniu, „Vakaro žinioms" patvirtino ir Strūnos socialinės globos namų direktorius Petras Velička. Tiesa, pasak jo, šiuo metu įstaigoje serga tik 7 darbuotojai, o didysis „pikas" buvo prieš savaitę ar net dvi. „Dauguma jau grįžo į darbą, kiti grįš netrukus. Blogiausia situacija buvo prieš daugiau kaip savaitę. Sirgo daugiausia darbuotojai", - sakė P.Velička.

Direktorius neslepia, kad tiek jis, tiek darbuotojai tikėjosi, kad skiepai yra viena efektyviausių priemonių išvengti koronaviruso. Deja, ligos apgauti nepavyko.

„Tai buvo labai nemaloni staigmena. Visi mūsų darbuotojai ir gyventojai yra pasiskiepiję dviem dozėmis. Todėl šis atvejis mums buvo nemaloni naujiena, psichologiškai tai sužinoti buvo sudėtinga.

Nors mes ir vakcinuoti, reguliariai atliekame greituosius testus, tačiau jais nelabai pasitikime, nes pasitaiko atvejų, kai ryte testas - neigiamas, po kelių valandų - jau teigiamas, o vakare - vėl neigiamas. Todėl kreipėmės į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad jie atvyktų ir atliktų tyrimus darbuotojams bei gyventojams. Taip ir buvo aptikti visi atvejai. Dauguma atvejų buvo lengvi arba visai besimptomiai. Todėl labai sunku atsekti, iš kur virusas atkeliavo", - sakė P.Velička.

Jis pridūrė, kad net ir po vakcinacijos, įstaigoje laikomasi visų padidintų saugumo reikalavimų, tačiau ir tai nepadėjo išvengti viruso: „Kiekvieną dieną, tris kartus per dieną, tikriname gyventojų temperatūrą, stengiamės laikytis atstumų, naudojame apsaugos priemones, nuolat atliekame dezinfekciją. Vos kuriam pasijutus prasčiau, paprašome likti namuose. Negana to, darbuotojai labai atsakingai žiūri į savo darbą, vengiame ėjimų į parduotuves, renginius ir pan."

Pasiskiepiję, bet serga

Kasdien atnaujinama židinių statistika rodo, kad tokių atvejų, kaip Strūnos socialinės globos namuose, - daugybė. Pavyzdžiui, dešimt didžiausių šiuo metu aktyvių židinių Lietuvoje yra socialinės, ugdymo arba gydymo įstaigos. Tai reiškia, kad visos tos, kurių didžioji dauguma darbuotojų jau yra paskiepyti ir skiepijami buvo pirmumo tvarka.

Antras pagal atvejų skaičių židinys yra Šiaulių miesto Rasos progimnazija. Čia nustatyti 88 ligos atvejai. Nors statistikos departamento duomenimis, 90-100 proc. darbuotojų čia yra imunizuoti nuo COVID-19.

Trečioje vietoje - Molėtų pradinė mokykla, kurioje toks pats procentas imunizuotų darbuotojų, tačiau jau fiksuoti 67 COVID-19 ligos atvejai.

Bet žinant Strūnos socialinės globos namų atvejį, gali būti, kad dalis sirgusiųjų jau pasveikę. Kad informacija, kuri skelbiama viešai, „vėluoja", patvirtino ir NVSC.

„Norėtume taip pat atkreipti dėmesį, kad skelbiamas atvejų skaičius protrūkio metu rodo, kiek iš viso per visą protrūkio laikotarpį buvo užfiksuota susijusių atvejų, skaičiuojant nuo pirmojo atvejo. Šis skaičius ne visada reiškia šiuo metu sergančių asmenų skaičių, dažnu atveju, dalis asmenų jau būna pasveikę, tačiau į tą protrūkio skaičių lieka įtraukti, kol protrūkis „uždaromas", t.y. kai nebefiksuojama susijusių atvejų", - nurodė centro atstovė L.Grinytė-Jauniškienė.

Apie pasiskiepijusius nutyli

Šią savaitę apie protrūkius parengtame NVSC pranešime nurodoma, kad protrūkiai ugdymo įstaigose vis dar sudaro didžiąją dalį (675), tačiau kaip ir ankstesnėmis savaitėmis jie nėra skaitlingi, t.y. susijusių pirminių atvejų skaičius daugumoje iš jų (95 proc.) neviršija 10 atvejų. Didžiąją dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro protrūkiai pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 12 proc. visų ugdymo įstaigose užfiksuotų protrūkių.

Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų užregistruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau - Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos apskrityse.

42-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių nežymiai padaugėjo prekybos, maisto pramonės, siuvimo įmonėse, tačiau padidėjimas nėra žymus - siekia tik kelis procentus.

Kokia dalis protrūkiuose fiksuotų atvejų yra skiepyti, pranešime nesakoma, tačiau nepamirštama paminėti apie nepaskiepytus žmones.

Pranešime cituojama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė primena, kad būtina išnaudoti visas galimybes, leidžiančias stabdyti viruso plitimą ir protrūkių atsiradimą visose mūsų gyvenimo srityse, ir ragina vadovautis rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu: „Kuo mažiau mes kontaktuosime, tuo mažiau plis virusas. Ypač tai svarbu dabar, kai vaikai eina į mokyklas ir dalis jų yra dar nepaskiepyti. Užsikrėtus vaikui, nuotoliniu būdu dirbantys tėvai nutrauktų viruso plitimo grandinę - jie nepasidalintų virusu darbovietėse, iš kurių jis toliau pernešamas į kolegų šeimas, kurių nariai išnešioja virusą toliau po mokyklas, kitas darbovietes ir taip toliau."

„Vakaro žinioms" pasiteiravus, koks procentas šiuo metu fiksuotuose židiniuose sergančių žmonių yra pasiskiepiję, Visuomenės sveikatos centro Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus patarėja Lina Grinytė-Jauniškienė nurodė, kad tokios informacijos jie neskelbia: „Epidemiologinio tyrimo, kurį atlieka NVSC, tikslas - išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes, nustatyti sąlytį turėjusius asmenis, juos izoliuoti, kad būtų kuo greičiau sustabdytas protrūkis ir užkirstas kelias tolesniam viruso plitimui visuomenėje."