Energetiką reikia išnarstyti po kaulelį

Opozicija susivienijo

Opozicija norėtų išsiaiškinti daugybę su energetika susijusių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl elektros rinkos liberalizacija nepavyko ir kokią įtaką elektros rinkos liberalizacijos procesui turėjo „Ignitis grupė" bei jos vykdoma lobistinė veikla.

Kokie instituciniai, politiniai, rinkos reguliavimo sričių pokyčiai lėmė, kad buvęs valstybės valdomas monopolistas išsaugojo savo, kaip dominuojančios įmonės, įtaką, tačiau kartu išvengė griežto valstybinio reguliavimo? Kokių veiksmų ėmėsi Vyriausybė, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kad užkardytų vienos įmonės dominavimą elektros tiekimo rinkoje per liberalizavimo procesą?

Narstytų ir D.Kreivį

Taip pat būtų domimasi, kiek valstybės valdomų energetikos srities įmonių atlygio ir dividendų politika lemia nepakankamą investavimą į elektros tinklų palaikymą ir atnaujinimą, ar energetikos ministras Dainius Kreivys, teikdamas pataisas, kuriomis ribojama saulės energetikos plėtra, veikė konkrečių energetikos rinkos žaidėjų interesų labui?

Kodėl VERT, vykdydama valstybinio reguliavimo funkcijas ir turėdama užtikrinti energetikos įmonių tinkamą priežiūrą ir kontrolę bei turėdama apsaugoti vartotojų teises, patvirtino tik 5 proc. sumažintas gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams, nors dujų kaina biržoje nukrito dvigubai ir toliau krinta?

Ar pagal 2022 m. ir 2023 m. galiojusią elektros kainos kompensavimo tvarką elektros tiekimo įmonėms iš valstybės biudžeto išmokėtos lėšos yra pagrįstos? Dėl kokių priežasčių elektros rinkos liberalizacijos procese žymiai išaugo elektros energijos tiekimo dedamoji ir galutinė elektros energijos kaina vartotojams?

Daugybė klausimų

Komisijai būtų pavesta išsiaiškinti, ar VERT taikė kokias nors priežiūros bei kontrolės priemones UAB „Ignitis" įsigyjant dujas, skirtas buitiniams vartotojams 2023 metams; ar AB „Litgrid" skaidriai ir atsakingai atliko savo funkcijas skirstydama ir rezervuodama laisvus elektros tinklo pralaidumus rinkos dalyviams; kiek AB „Litgrid" gavo „perkrovų" įplaukų 2021-2023 metais, kaip jos buvo apskaitytos ir kam panaudotos ir t.t.

„Kalbame apie būtinąsias, esmines, gyvybiškai svarbias paslaugas žmonėms. Tačiau energetikos vadovai ir tiekėjai jau kuris laikas neišbrenda iš skandalų ir kontroversijų. Kas vyksta? Liberalizuojant elektros rinką žadėtas rojus vartotojams.

Bet likome prie suskilusios geldos: šimtamilijoninių vartotojų permokų neskubama grąžinti, rinkoje siautėja trys iš esmės monopolinės, nors ir valstybių valdomos įmonės. Iš biudžeto skiriami pinigai kompensacijoms, o jų nauda plaukia ne gyventojams, o elektros tiekėjams. D.Kreivys su savo partiečiais toliau džiaugiasi pasiekimais", - akcentavo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Neapgynė vartotojų

„Valstiečių" frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tvirtino, kad, vykdydama elektros rinkos liberalizavimą, valstybė neužtikrino tinkamos vartotojų teisių apsaugos.

„2022 m. II pusmetį ir 2023 m. I pusmetį galiojusi elektros energijos kompensavimo tvarka elektros tiekimo monopolį turinčioms įmonėms galimai leido dirbtinai padidinti savo pelną, nes Energetikos ministerija teisės aktuose nereglamentavo, kaip nustatoma tiekėjų pelno marža", - sakė A.Norkienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" narys Lukas Savickas ragina tirti D.Kreivio vaidmenį.

„Visą energetikos sistemą drebinančios ministro D.Kreivio klaidos rodo neabejotinus kompetencijos trūkumus, bet ministras atkakliai tikina, kad su jo atsakomybėmis situacija Lietuvoje nesusijusi. Ministro vertinimu, elektros kainos šalyje priklauso nuo Dauguvos upės, Skandinavijos ir vėjo. Sudaryta komisija leistų atsakyti, ar buvo nepakankami ir netikslūs energetikos ministro bei VERT vykdomų rinkos kontrolės ir priežiūros veiksmai, pažeidę viešąjį interesą bei vartotojų teises", - sakė L.Savickas.

Valdžiai - „dzin"

Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Skardžius pabrėžė nepateisinamą Vyriausybės abejingumą.

„Vyriausybė nuo visuomenės akių tendencingai slepia, kas vyksta „Ignitis grupės" monopolizuotame energetikos sektoriuje. Šis nekontroliuojamas monopolininkas daro, ką nori ir vis labiau lobsta. Dėl nepagrįstai aukštų elektros energijos ir dujų kainų iš biudžeto ir vartotojų kišenių lengvai išsiurbiami šimtai milijonų eurų", - piktinosi parlamentaras.

Turėtų pigti, bet nepinga

Pasak A.Skardžiaus, didžiausias absurdas yra tai, kad po Naujųjų metų dalis kainų ne mažėja, kaip turėtų būti, o netgi didėja.

„Dujų kainos yra smarkiai nukritusios, o mums jas palieka beveik tokias, kokios jos buvo per pačią giliausią energetikos kainų krizę. Negana to, dar ir milžinišką akcizą suskystintoms naftos dujoms sugalvojo užkrauti - per 300 eurų tonai, kai aplinkinėse valstybėse akcizas yra nulinis arba simbolinis. Didžiąją dalį tų dujų gamina „Orlen Lietuva", o valdantieji akcizo įvedimą pridengia tuo, esą tas dujas gamina Rusija.

Taip tik bus sukelta dar viena infliacijos banga, nes ir daug verslo naudoja šias dujas. Norima sukelti maisto kainas, kad nuo jį perkančių į biudžetą būtų galima nulupti daugiau PVM. Ir dar iš akcizo bus pasipinigauta, nes dalis maisto pramonės verslų neturi priėjimo prie gamtinių dujų vamzdžio", - dėstė Seimo narys.