3 nuotr.Valdantieji užsimojo pertvarkyti viešojo sektoriaus įstaigas ir valstybės tarnybą, o svarbiausias akcentas - didėsiančios algos. Savaime aišku, jos kiltų ir patiems politikams. Ir ne šiaip keliais eurais, o tūkstančiais eurų.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą projektą, valstybės politikų darbo užmokestis siektų nuo 4547 eurų iki mokesčių (mažiausios savivaldybės vicemero) iki 8624 eurų (Seimo pirmininko ir ministro pirmininko). Teisėjų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą būtų nuo 5488 (apylinkės teismo teisėjo) iki 8624 eurų (Konstitucinio Teismo pirmininko). Valstybės pareigūnų darbo užmokestis pagal naująjį reglamentavimą nustatomas nuo 3450 iki 7056 eurų. Gaila, nepateikiamas lyginamasis variantas, todėl sunku palyginti, kiek algos kiltų, aišku tik iki kiek.
Tačiau kai kurių ponų algų padidėjimą paskaičiuoti galima. Pavyzdžiui, eilinis Seimo narys šiuo metu gauna 3155 eurus (iki mokesčių, be priedų), gautų 6318 eurų.
Valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės pareigūnų, teisėjų algos augtų nuo kitų metų, politikų - nuo kitos kadencijos. Iš politikų greičiausiai algos padidėtų merams ir vicemerams, nes savivaldos rinkimai vyks jau 2023 metais, o Seimo nariams ir ministrams - tik po 2024 metų Seimo rinkimų.
Nepaisant to, vien kitais metais algų didinimas mokesčių mokėtojams papildomai kainuotų 22,73 mln. eurų, 2024 m. - dar 1,14 mln. eurų daugiau nei kitamęt (nes prasidės nauja kadencija seimūnams bei ministrams), 2025 m. - dar 3,05 mln. eurų daugiau (nes seimūnams ir ministrams didesnes algas reikės mokėti jau visus metus).
Algos didėtų, nes jų dydį ketinama susieti su vidutiniu šalies mėnesio darbo užmokesčiu. Būtų perskaičiuojami ir pareiginių algų koeficientai. Algos viešajame sektoriuje skaičiuojamos bazinės pareiginės algos dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento. Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad naujas bazinis pareiginės algos dydis būtų lygus metų vidutiniam mėnesiniam šalies darbo užmokesčiui. Pernai jis sudarė 1579,4 euro, jis ir būtų naudojamas skaičiuojant politikų, valstybės tarnautojų, valstybės tarnybos įstaigų vadovų, pareigūnų, teisėjų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Pavyzdžiui, Seimo pirmininko bazinis dydis būtų 5,5, tai jį padauginus ir 1579,4 euro ir gautume algą - 8624 eurus.
Bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčius darbo rinkoje ir šalies ekonominę situaciją. Pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti kartu su 2026 metų biudžetu.
Beje, galime tikėtis staigaus valdininkų skaičiaus augimo.
„Panaikinamas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius, taip įgalinant institucijų ir įstaigų vadovus nuspręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti", - rašoma ministerijos projekte.
