Gamtos kolekcionierius

Plunksnų kolekcija - pagal taisykles. Tik radimo istorijų neužrašo, bet visos jos galvoje ir kiekvieną gali papasakoti iki smulkmenų. „Kolekcijos pradžia įdomi. Mažas būdamas, mėgau po miškus vaikščioti. Kartą aptikau mėlyną su baltais ir juodais dryžiais plunksną. Tada dar nežinojau, kokio ji paukščio. Buvo labai graži, todėl nutariau pasidomėti“, - juokiasi prisiminęs. Pasidomėjo ir išsiaiškino, kad žinią paliko kėkštas. Nuo tada viskas ir prasidėjo. Mindaugas yra sukaupęs daugiau kaip 70 rūšių paukščių plunksnų (1100 vienetų) kolekciją. Stengiasi surinkti visas funkcijas (plasnojamąsias, vairuojamąsias, dengiamąsias) atliekančias plunksnas. Pasiseka, jeigu randa sudraskytą paukštį, jei ne - palieka vietos aplanke - kada nors ras. Sunkiausia aptikus vienspalvę, be išskirtinių žymių plunksną. Tenka galvą pasukti, kas ją pametė. Dabar esą lengviau, raktą kartais galima užtikti internete, užsienio plunksnų kolekcionierių albumuose. Kolekcijoje yra keletas plunksnų, kurias parsivežė keliaudami su žmona Svajūne, taip pat miškininke, po Slovakijos Tatrų, Austrijos Alpių kalnus. Uolinių žvyrių, alpinių kuosų ir ten nedaug, o Lietuvoje išvis nėra. Iš Lietuvoje gyvenančių paukščių didžiausias laimikis - vapsvaėdžio plunksnos.

Kaupti kolekciją padeda Svajūnė. Jos dėka kolekcija praturtinta gana reto Lietuvoje amalinio strazdo, jūrinio erelio plunksnomis. „Rankiojame plunksnas visoje Lietuvoje - randi ką įdomesnio, ir imi. Įspūdingiausios - jūrinio erelio ir paties mažiausio Lietuvos paukščio - nykštuko - plunksnos. Didžiausia problema esanti su žalvarniais. Lietuvoje perinčias žalvarnių poras galima pirštais suskaičiuoti, o Salako apylinkėse - apskritai nebeliko. Pasak Mindaugo, mokslas pateikia hipotezę, kad žalvarniai pranyko kartu su bandomis karvių iš ganyklų.

„Kadangi domėjausi ir rinkau kolekcijas nuo mokyklos, studijuodamas universitete labai stipriai jaučiausi šiose srityse. Paukščių tema magistro darbą „Pakraščio efekto poveikis paukščių rūšių pasiskirstymui pušynuose greta plynų kirtaviečių“ apgyniau. Tyrinėjau, kaip paukščių bendrijos reaguoja į kirtavietes. Tebetyrinėju ir dabar, neatmetu galimybės, kad darbas gali būti pratęstas“, - neslepia ambicingas miškininkas.

Pati kukliausia ir jauniausia - vabalų kolekcija, o solidžiausia ir vyriausia - drugelių. Ji ir mylimiausia, nes pradėta rinkti vaikystėje. M.Ilčiuko drugelių kolekcijoje - apie 300 rūšių drugelių. Kolekcionierius neslepia, kad darbo dar yra - Lietuvoje gyvena daugiau kaip 1000 rūšių drugelių. Iš retesnių rūšių kolekcijoje - baltajuostis juodsprindis, machaonas. Egzotinių drugių neturi nė vieno. „Nei perku, nei siunčiuosi. Pirmiausia reikia susipažinti su vietiniais“, - sako. Drugelius renka iš įvairių gamtos buveinių. „Yra tokių rūšių, kurios plačiai paplitusios, visur jų galima surasti. Tarkime, kopūstiniai baltukai. Yra retų ir labai retų. Rečiausiai pas mus pasitaiko migruojančių - sklandūnai, oleandriniai sfinksai. Jie yra tik pastebėti, bet užtikti gamtoje - didelis netikėtumas. Mano kolekcijoje jų nėra. Yra daug drugių, kuriuos surasti kolekcionieriui yra retenybė ir siekiamybė. 2005 m. buvo vijoklinių sfinksų antplūdis. Iš Afrikos šie drugiai skrido per visą Europą. Daug jų tada buvo Lietuvoje, bet antplūdžiai yra reti“, - pasakojo kolekcionierius. Drugių kolekcionavimas nesąs paprastas užsiėmimas. „Neatsargiai drugelį paėmus, galima prarasti visą jo kolekcinę vertę. Drugio sparnai padengti žvyneliais, o tie žvyneliai suteikia sparnams raštą. Rankai sudrebėjus, raštas gali nusitrinti“, - mokė miškininkas. Galima tik išklausyti, bet pamokas pritaikyti sunku. Ko nors vis tiek nežinosi. Ne kiekvienam teko laimė turėti tokią mokytoją, kokią turėjo Mindaugas. „Pažinti gamtą, kolekcionuoti mane paskatino dabar jau šviesaus atminimo biologijos mokytoja Vytautė Velutienė. Su ja važiuodavome į įvairaus lygio gamtininkų konkursus, net jaunųjų mokslininkų, ir dažniausiai pavykdavo pakliūti tarp laimėtojų“, - negali pamiršti gamtos mėgėjas. Tarsi atsidėkodamas savo mokytojai už pamokas apie gamtos pažinimą, dabar pats moko jaunuosius miško draugus. „Vaikai noriai ateina į paskaitas, domisi. Nežinau, ar kuris jų pasirinks gamtininko, miškininko kelią, bet džiaugčiausi, jei išmoktų saugoti gamtą“, - sako miškininkas.

Neseniai kolekcionierius užsidegė nauja aistra - gyvosios gamtos fotografavimu. Prisiminė ir dailės mokyklos pamokas - piešia gyvūnus. Ką dažniausiai nešasi eidamas į gamtą? Fotoaparatą, tinklelį drugeliams gaudyti? O gal abu? „Visko nepasiimsi. Ko išsiruošei, to dažniausiai nerandi, o randi tai, ko neplanavai rasti. Susirengi fotografuoti, o pamatai drugelių. Tik... gaudyklė namuose likusi“, - juokiasi miškininkas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"