Gatvių humanizavimas už 25 mln. eurų

Nelaimės - tik laiko klausimas

Vieni pirmųjų su taip vadinamu „humanizavimu" susidūrė Baltupių mikrorajono gyventojai. Mikrorajone veikiančios 421 Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko Pauliaus Mudėno nuomone, jeigu projekto pradžioje dar buvo galvojančių, jog gatvių siaurinimas yra gerai, tai dabar tokių nebeliko.

„Kalbos apie plačius šaligatvius ar žalią miestą skambėjo gražiai, tačiau praktika aiškiai parodė, kad gatvių siaurinimas buvo klaida, kurią, manau, netrukus teks skubiai taisyti.

Tarkim - automobilių parkavimas. Žiūrint iš šalies gali atrodyti, kad parkavimo vietų padaugėjo, tačiau iš tikro jų sumažėjo. Be to, susiaurintoje gatvėje paliekami automobiliai apsunkina ne tik išvažiavimą iš kiemų, bet ir autobusų eismą. Anksčiau išvažiuojant iš kiemų į Didlaukio gatvę matomumas buvo puikus. Dabar dėl pristatytų transporto priemonių tenka iškišti beveik pusę savo automobilio.

Gerai, jeigu tuo metu gatve niekas nevažiuoja arba laiku pastebi kliūtį, bet vieną kartą gali ir nepasisekti. Ir keisčiausia, kad nepaisant aiškaus parkavimo vietų trūkumo, sostinės savivaldybė, užuot sprendusi šią problemą, į kairę ir dešinę dalina leidimus naujų daugiabučių statyboms, visai negalvodama apie tai, kur žmonės statys automobilius.

Nebent jie tikisi, kad visi gyventojai persės į viešąjį transportą, tačiau Baltupiuose ir tai tampa problematiška. Reikalas tas, kad susiaurintoje gatvėje norėdami prasilenkti autobusai priversti sustoti. Deja, stabdymas kartais tampa nevaldomas ir jau yra atvejų, kai autobusai apgadino prie gatvės paliktas transporto priemones.

Plačiai nuskambėjo ir gruodžio mėnesio incidentas, kai autobusai nesugebėjo užvažiuoti į apsnigtą kalną, o sniego valymo transportas negalėjo pagelbėti, nes... gatvėje nebuvo įmanoma prasilenkti, - problemas vardino P.Mudėnas. - Gerai, kad čia buvo tik autobusai. O jeigu taip užstrigtų į iškvietimą skubantys ugniagesiai-gelbėtojai ar greitosios pagalbos automobilis? Kas tuomet prisiimtų atsakomybę? Ar, kaip visada, po valdiškų sprendimų kaltų nebūtų?"

Ir tai, pasak jo, tik dalis „gatvių humanizavimo" sukeltų problemų.

„Atskiras klausimas yra dviratininkai. Nors visi kelių eismo dalyviai turėtų būti lygūs, šalies valdžia nusprendė suteikti dviratininkams prioritetą, o miesto valdžia pritiesė jiems takų. Tas tarsi ir būtų gerai, jeigu ne vienas „bet". Kadangi pats daug važinėju dviračiu, ne kartą teko matyti, kai leisdamiesi nuo Baltupių kalno, dviratininkai nestabdę ir nesidairydami lekia per ganėtinai judrią gatvę.

Panaši situacija yra ir Geležinio vilko gatvėje ties Ozo prekybos centru. Čia irgi nutiestas judrią gatvę kertantis dviračių takas, kuriuo dviratininkai laksto nesidairydami. Jeigu dviratininkams nebus įrengti „gulintys policininkai" ar kokios kitos greičio ribojimo priemonės (apie kurias kažkodėl net nekalbama), bijau, kad tik laiko klausimas, kada sulauksime pirmųjų aukų", - niūria gaidele baigė pokalbį P.Mudėnas.

Tvarkoma ne ten, kur tai būtina

Priekaištų vykdomai pertvarkai turėjo ir aktyvus Žvėryno bendruomenės narys Mažvydas Misiūnas.

„Aš, kaip ir daugelis kitų bendruomenės narių, negaliu nepastebėti nepagrįsto gatvių siaurinimo. Ypač apgailėtinai atrodo D kategorijos gatvių, skirtų privažiuoti prie tam tikrų visuomeninės paskirties objektų ar mikrorajonuose esančių ugdymo įstaigų, pertvarkymai.

Be to, šiauriniame Žvėryne visos Paribio gatvės rekonstrukcijos gyventojai laukia daugiau negu 10 metų, todėl niekas nesupranta, kodėl be jokios akivaizdžios priežasties pradedama siaurinti šalia esanti Teodoro Narbuto gatvės (šalia PC „Panoramos") atkarpa. Joje gruodžio pabaigoje gatvių valymo transportas net negalėjo prasilenkti su lengvaisiais automobiliais, o sausio pradžioje iš sudarkytos gatvės dingo ir darbininkai, ir technika",- pastebėjimais dalinosi M.Misiūnas.

Pasak jo, ypač daug klausimų kelia tai, kad lėšos skiriamos ne infrastruktūros gerinimui, o jos bloginimui.

„Toks sprendimas akivaizdžiai apsunkina didelį judumą. Gerokai tikslingiau pinigus būtų buvę skirti kad ir minėtos tranzitinės Paribio gatvės, kuria eismo intensyvumas per pastaruosius metus išaugo kelis kartus, tvarkymui. Be daugiabučių šalia šios gatvės įsikūrę nemažai ugdymo įstaigų, todėl gatvėje nuolat apstu vaikų. Turint omenyje dalies vairuotojų kultūrą, galima prognozuoti, kad iki nelaimės čia - vienas žingsnis, - perspėjo bendruomenės narys. - Gyventojams ypač apmaudu dėl to, kad šalia esanti Pieninės gatvė, kurioje vyrauja verslo centrai, per pastariuosius kelis metus buvo perplanuota ir rekonstruota net keletą kartų. O štai Paribio g. bei gretimai esančios gatvės tarsi specialiai neliečiamos."

M.Misiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad sostinės valdžiai tapo įprasta pertvarkomis užsiimti, nepaisant šalia gyvenančių žmonių nuomonės.

„Bendruomenė pati atlieka eismo intensyvumo stebėseną ir, remdamasi surinktais duomenimis, primygtinai prašo atsižvelgti į specifiką vienoje ar kitoje gatvės atkarpoje. Deja, Vilniaus savivaldybėje rekonstrukcijos projektai tvirtinami nepaisant bendruomenės interesų, nors tą įpareigoja Orhuso konvencija. Taip pat neatliekami poveikio aplinkai vertinimai, nors akivaizdu, kad atlikti pakeitimai tik blogina prieš tai buvusią situaciją, - teigė Žvėryno gyventojas. - Nebestebina ir tai, kad gyventojams, mainais į gatvių siaurinimą, atimant iš jų stovėjimo vietas gatvėse ar iškertant brandžius medžius, žadami menami pagerinimai (pvz. dviračių takai). Deja, iškirtus medžius ar susiaurinus gatves, gyventojams duoti pažadai greitai pamirštami. Taip pakertamas bet koks pasitikėjimas savivaldybės atstovais.

Be to, per daugelį metų nėra buvę, kad savivaldybė kreiptųsi patarimo į aktyvią Žvėryno bendruomenę ar bent atsižvelgtų į jos nuomonę dėl vienos ar kitos, įtaką gyventojų kasdienybei darančios, rekonstrukcijos. Užtat aiškiai matomas pataikavimas verslui, baigiančiam užkimšti gyventojų kiemus automobiliais ir meistriškai sudarančiam spūstis grįžtantiems namo. Iki pastarojo meto gatvių rekonstrukcijų nieko panašaus čia nėra buvę.

Gyventojų argumentus apie išaugusį avaringumą ir pavojų pėstiesiems, ypač - mažiems eismo dalyviams -, savivaldybė ignoravo ir ignoruoja. O tai, kad į merus veržiasi savivaldos administracijos vadovas, kuris per 10 metų didesnę laiko dalį buvo atsakingas būtent už šiuos klausimus, didelių vilčių dėl pokyčių į gerą taip pat nesuteikia".