2 nuotr.Joniškietė Rita Balzarytė savo namuose saugi, kartais nereikia nė durų rakinti. Jos asmeniniai sargybiniai: ketverių metų Vidurinės Azijos aviganė Azija ir 2 metų 4 mėnesių amžiaus tos pačios veislės patinas Yudjinas.
Praėjusieji metai šiems gražuoliams ir jų šeimininkei buvo itin turtingi ir dosnūs - Azija susirinko 16, Yudjinas - 19 čempionų titulus, yra Pasaulio jaunimo čempionas.
Ritos augintiniai ir ištikimiausi kompanionai išskirtiniai: Azija yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos jaunimo čempionė, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos čempionė. Yudjinas 2023 metais pripažintas tarptautiniu grožio kandidatu. Šeimininkė savo augintinius lydėjo į Švediją, Rumuniją, Balkanų šalis - Kroatiją, Slovėniją, Ispaniją, Prancūziją, Čekiją, kur vyko tarptautinės veislinių šunų parodos, o augintiniai jose pelnė šlovę.
Svajonę įgyvendino pati
Turėti augintinį Rita Balzarytė svajojo nuo 8-erių. Tačiau ją įgyvendnti nebuvo sąlygų. Bet nevėlu svajonę paversti realybe net tada, kai tau 40-imt. Būtent tada, dar prieš kovido pandemiją, Ritos Balzarytės namuose ir atsirado vos 3 mėnesių Azija, tituluotų tėvų palikuonė. Po pusantrų metų pati Rita iš Suomijos parsivežė Yudjiną.
Kodėl moteris rinkosi būtent Vidurinės Azijos aviganių veislės augintinius? Moteris argumentuoja: tai 4 tūkstančių metų senumo veislės stabilios psichikos šunys, jei su jais užsiimi ir dirbi. Tai ištikimi sargai, nepridarantys žalos, myli šeimą, kurioje gyvena, saugo teritoriją - ar vaiką, ar automobilį... Išėjus už teritorijos sargybinio pareigas pameta, bet tik tol, kol šeimos nariams negresia pavojus.
„Buvo toks atvejis, kai į kiemą užsuko tėčio bičiulis. Žengė kelis žingsnius ir jį pasitiko mūsų sargybiniai. Toliau - nė krust. Žengia žingsnį atgal - mano azijukai apibėgę loja, neleidžia trauktis. Žmogus žengia žingsnį pirmyn - jie jam prieš akis. Nieko nedaro, tiesiog neduoda pajudėti tol, kol nepasirodo šeimininkas. Kol mes nepasirodėm tarpdury ir savo komanda leidom suprasti, kad viskas gerai - nukiūtino į pavėsį".
Amžina drama
Didelis šuo gatvėje, kad ir su šeimininku, ne vienam prašalaičiui kelia dideles baimes, todėl piktų replikų pirmiausia sulaukia jų šeimininkai. Kaip įrodyti, kad šuo taikus? Ką daryti, kad šuo būtų socialus, nekeltų įsiūčio kaimynams ir galėtų nevaržomas vaikščioti be antsnukio?
Kinologų pozicija paprasta ir aiški: ne šuo kaltas, kad atsitiko nelaimė, ne antsnukiai padeda spręsti gyvūnų auklėjimo ir šeimininkų atsakomybės problemas. Dabar, palikę antsnukius dulkėti ant lentynos, šunų mylėtojai gali įgyti visuomenės pasitikėjimą - dresuoti augintinius ir laikyti su jais socializacijos testus.
Psichikos-socializacijos testas ir yra tas būdas įrodyti, kad gatvės vertintojai keturkojų atžvilgiu neteisūs. Ir Ritos Balzarytės augintiniai tą įrodė.
Testo reikalavimai - griežti
„Testas laikomas keliais etapais. Pirmiausia laukia šuns išbandymas dresūros aikštelėje arba laisvoje teritorijoje, po to miesto sąlygomis - stebima šuns reakcija į kitus eismo dalyvius. Teisėjo nurodymu šuo su vedliu eina šaligatviu, teisėjas eina paskui atitinkamu atstumu. Pavadėlis turi būti laisvas, šuo turi būti pasirengęs paklusti vedliui. Pėstiesiems ir kelių eismui šuo turi būti abejingas.
Šuns ir vedlio kelią kerta pėsčiasis (specialiai pakviestas padėjėjas).Vėliau šunį ir vedlį lenkia dviratininkas, važiuojantis dviračių takeliu arba važiuojamąja kelio dalimi. Šuo turi atsidurti tarp dviratininko ir vedlio. Pravažiuodamas pro šalį dviratininkas skambina skambučiu. Toliau vedlys su šunimi pasisuka teisėjo pusėn, prieina prie jo, vedlys pasisveikina su teisėju rankos paspaudimu ir kalbasi.
Tuo metu šuo turi tupėti, stovėti arba gulėti, tačiau išlikti sąlyginai ramus. Vertinama ir šuns reakcija į galimai erzinančius ir bauginančius garsus. Šuo nei viename etape negali rodyti aiškiai išreikštų agresijos ar baimės požymių. Ir tokių etapų ne vienas ir ne du. Sudėtinga procedūra" - reikalavimus „socialaus šuns" pažymėjimui gauti vardina Lietuvos kinologų draugijos atstovė.
Pasak Irenos Dorožnikovienės, su tokiu „socialaus šuns" pažymėjimu augintiniai kai kuriose savivaldybėse, priklausomai nuo gyvenamosios vietovės augintinių laikymo taisyklių, gali būti vedžiojami be antsnukio. Draugijos atstovės žiniomis, net „Lietuvos geležinkeliai" tokius testuotus augintinius leidžia pervežti ne specialiuose aptvaruose, vadinamuose boksuose, o laisvai, vagonuose, kartu su žmonėmis.
