Grėsmingas šliužas

- Kaip luzitaniniai arionai pas mus paplito? - klausėme Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Laimučio BUDRIO.

- Kaip ir daugelio invazinių rūšių - ar tai būtų augalai, ar gyvūnai - jų paplitimo kelių esama daug. Kai kurios rūšys atsiranda natūraliai dėl klimato kaitos, gamtinių sąlygų pokyčių, tačiau daugumos invazinių rūšių plitimui didelės įtakos turi žmogus, tyčia ar netyčia atvežantis tas rūšis iš kitų kontinentų ir paleidžiantis į laisvę. Dauguma arionų atkeliavo iš pietinių kraštų, luzitaninis arionas kilęs iš Ispanijos Luzitanijos regiono. Lietuvoje ši rūšis pirmą kartą pastebėta 2008 metais Kaune, Kleboniškyje.

- Kokią žalą šie šliužai daro?

- Žmonės, turintys daržus pirmiausia Klaipėdos rajone, skundžiasi, kad šie šliužai graužia viską, kas pasitaiko jų kelyje. Šis šliužas - didžiausias sodininkų ir daržininkų priešas. Po lietaus ir vakarais neįmanoma takeliais daržininkams pereiti neužlipus ant šių šliužų. Kadangi jie yra invaziniai, vadinasi, atsparesni ligoms ir agresyvesni, jie užima vietinių rūšių paplitimo vietas.

Luzitaniniai arionai prisitaikė gyventi tam tikrose Lietuvos vietose, vis dėlto jie nepaplitę visoje šalyje, juk pas mus dideli temperatūrų svyravimai.

- Nejau tiems gyviams nėra natūralių priešų, kuriems jie būtų delikatesas?

- Kad nelabai. Didelių priešų gamtoje jie neturi. Kur yra didelės jų populiacijos, daržininkams reikia imtis efektyvių priemonių, kad sustabdytų jų plitimą. Kiek teko girdėti, šiuos šliužus bando rankioti ežiukai.

Luzitaninis arionas yra nepilno kitimo bestuburis, labai vislus, šliužai rudeniop dirvožemyje sudeda kiaušinėlius, iš jų vystosi jaunikliai ir suaugėliai, nepereina jokios kitos stadijos. Šis šliužas pasižymi dideliu aktyvumu ir ėdrumu, jis išauga iki 15 cm ilgio, ir labai greitai - per vasarą.

- Kaip vyksta kova su šia invazine rūšimi?

- Invazinių rūšių plitimui stabdyti naudojamas visas kompleksas priemonių, pradedant ekologiškais metodais, tai yra sukuriant netinkamą aplinką šiems šliužams gyventi. Šiuo atveju netinkama aplinka yra tiesioginiai saulės spinduliai, tuomet šie gyviai slepiasi po lentomis, po augalinės kilmės atliekomis. Taip pat naudojamos įvairios gaudyklės - padedama lenta pakėlus apie 3 cm virš žemės (lenta turi būti apie 7 cm pločio), šie šliužai ieško slėptuvių ir paprastai susirenka po tokia lenta, tuomet paprasčiau juos iš karto surinkti.

Daromos ir dirbtinės užtvaros, kurios atstumia drėgmę, tokias juostas sodininkai deda lysvėse. Paskutinis iš būdų yra cheminis - naudojamos priemonės yra efektyvios, tačiau nepamirškime, kad jos veikia ne vieną, o daugelį rūšių. Luzitaninis arionas nemėgsta geležies fosfato, jis šliužams yra toksiškas. Sodininkystės, daržininkystės parduotuvėse yra konkrečių medžiagų šiems šliužams naikinti, kitaip tariant, mėgėjiškam naudojimui; yra ir profesionalių priemonių, kurias gali naudoti tik juridiniai asmenys, gavę atskirą leidimą, su vietos savivaldybės žinia.

- Kaip atpažinti luzitaninį arioną?

- Jis yra didesnis už kitus mūsų šalyje aptinkamus arionus, oranžinės arba rusvos spalvos. Visuomenę kviečiame stebėti šiuos šliužus, tam yra skirta stebėjimų anketa. Užpildytą anketą kartu su šių šliužų fotografijomis žmonės gali siųsti elektroniniu paštu invaziniai.sliuzai@gmail.com Norint gauti daugiau informacijos galima kreiptis telefonu (+370 601) 96-732.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"