6 nuotr.Purškimas glifosatais prieš derliaus nuėmimą yra vienas iš labiausiai visuomenėje diskutuojamų klausimų. Nors ir teigiama, kad nustatyti kiekiai neviršijo leistinų normų, mokslininkai pripažįsta, kad tai neįrodo glifosatų naudojimo saugumo. Pasaulyje vis dažniau susimąstoma dėl šios veikliosios medžiagos poveikio žmogaus sveikatai, bet mūsų ūkininkai Lietuvoje naudojasi proga juo purkšti savo pasėlius. Šiuo metu Lietuvoje registruoti per 20 augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato.
Vienas iš dažniausiai ūkininkų naudojamų herbicidų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatai - raundapas (Roundup). Vis tik ne visi ūkininkai pripažįsta jį naudojantys, o jei ir naudoja, tvirtina besilaikantys normų.
Ne visiems purkšti apsimoka
Vilniaus r. ūkininkų asociacijos pirmininkas Jevgenij Baliul aiškino, kad dėl glifosatų pasirinkimo ūkininkai nėra kalti. Jie tik neturi pasirinkimo. „Kur mūsų mokslininkai pradingo, kad nepasiūlo alternatyvos?“ - piktinasi ūkininkų atstovas. J.Baliul įsitikinęs, kad dauguma gąsdinimų, esą ūkininkai, nupurškę savo pasėlius glifosatais, po kelių dienų jau skubinasi juos kirsti, neturi pagrindo. Anot ūkininkų atstovo, nė vienas mąstantis to nedarytų vien iš taupumo. „Moksliškai nustatyta, kad chemija suveikia tik po dviejų savaičių, kas ryšis išmesti pinigus? Kita vertus, šie brangiai kainuojantys preparatai atsiperka tik ten, kur žemės derlingos ir neša didelius derlius.
Vilniaus krašte, kur kuliamos 2-3 tonos, tokių chemikalų, kaip raundapas naudojimas pažeidžiant tvarką, būtų pinigų paleidimas vėjais. Ūkininkai pradeda ūkininkauti naujai. Užuot taškę pinigus chemijai, jie perka geresnę techniką, agregatus. Gero derliaus pamatai - geras žemės įdirbimas ir gera sėkla, o ne chemikai“, - aiškino ūkininkaujantis vilniškis.
Svarbiausia - apsaugoti maistą
Pasak Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovo Igno Hofmano, naudoti glifosatus yra leidžiama, tik reikia laikytis nustatytų naudojimo taisyklių. „Blogai, kai jų nesilaikoma, arba viršijamos normos arba ir tai, ir tai. Aš siūlyčiau šios praktikos apskritai atsisakyti“, - teigia žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį turintis jaunas ūkininkas. O kuo tada pakeisti herbicidus? I.Hofmano manymu, miežiams, kviečiams, kvietrugiams, rugiams purškimas glifosatais nebūtinas, jie pribręsta natūraliai. Diskutuoti būtų galima dėl rapsų, pupų, žirnių.
„Nieko blogo nematau, jei šie preparatai naudojami ant ražienų. Dabar Europos Komisija sprendžia uždrausti glifosatus visiškai, ar ne. Jeigu manęs klaustų, visiškai uždrausčiau jų naudojimą prieš derliaus nuėmimą, bet palikčiau leidimą purkšti ražienas. Galbūt būtų pateisinamas glifosatų naudojimas toms kultūroms, kurios nebus naudojamos maistui. Mūsų ūkininkai tikrai ne visi naudoja glifosatus, bet tikiu, kad piktnaudžiaujančių pasitaiko.
Kita vertus, teigia I.Hofmanas, glifosatų tema apipinta mitais, daug kas perdėta. „Žemės ūkyje yra blogesnių dalykų už raundapą. Sutikit, yra tokių atvejų, kai ūkininkui panaudoti herbicidus yra neišvengiama, pridygo piktžolių. Bet tada jis privalo internete deklaruoti purškimo datą, kad pirkėjas tą galėtų pasitikrinti. Svarbiausia, kad šių herbicidų nepapultų į maistą“, - sakė Radviliškio krašto ūkininkų atstovas.
Chemikalų saulė - vakarop
Kai kurie ūkininkai ginasi naudoją ne visuomenei baubu tapusius glifosatus, o neva mažiau pavojingus chemikalus - defoliantus. Mokslininkai yra kitos nuomonės - ir defoliantai turi stiprų neigiamą poveikį žmogaus organizmui ir skatina sunkius susirgimus. Dėl šio poveikio Europos Sąjunga šiemet nusprendė nepratęsti defoliantų registracijos, o tai reiškia, jog nuo 2020 metų šių produktų naudojimas yra uždraustas. Pernai Europos Parlamentas priėmė sprendimą, kad po kelerių metų pereinamojo laikotarpio bus visiškai uždraustas ir glifosato naudojimas.
Tarnybos tikrina ir baudžia
Kaip informavo Valstybinės augalininkystės tarnyba (VAT), 2017 m. buvo nustatyta 12 netinkamo naudojimo atvejų, o 2018 m. nustatyti 5 atvejai. Iš jų dažniausi pažeidimai buvo, kai glifosato turintys augalų apsaugos produktai buvo naudojami augalams ne pagal paskirtį (grikių, žirnių pasėliuose), pasitaikė keli atvejai, kai pasėliai buvo nupurkšti nesilaikant laikotarpio iki derliaus nuėmimo. Šiais metais vykdant stebėjimą ir patikrinimus glifosato turinčių produktų naudojimo pažeidimų dar nebuvo nustatyta. Analizuojant 2017-2019 m. patikrinimų rezultatus, pastebimas pažeidimų, susijusių su glifosatu, mažėjimas.
VAT specialistai tikrina laukuose augančias kultūras, o patikrą dėl glifosato atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kaip komentavo šios tarnybos Maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė, vykdant glifosato kontrolę grūduose 2017 metais, buvo atrinkti 57 grūdų ir jų produktų mėginiai. Šio herbicido buvo aptikta 2 grikių kruopų mėginiuose. Vienas mėginys buvo atrinktas iš ekologiškų, kitas - įprastinės kokybės grikių partijų. Abiem atvejais grikių kruopos, kuriose buvo rastas glifosato likučių, buvo užaugintos bei pagamintos Lietuvoje.
2018 m. buvo atrinkti 42 grūdų ir jų produktų mėginiai. Didesnis nei nustatyta lifosato kiekis rastas 1 grikių kruopų mėginyje. Šių grikių siunta buvo importuota iš Rusijos.
Radus reikalavimų neatitinkančios produkcijos įmonėms nurodoma susirinkti nesaugius produktus iš rinkos ir juos saugiai sunaikinti. Nuobaudos įmonei gali būti taikomos atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, produktų išplatinimą rinkoje, riziką vartotojų sveikatai, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir pan.
Nustatyta, kad rapsuose, rugiuose ir kviečiuose glifosato didžiausiais leistinas kiekis yra 10 mg viename kilograme, miežiuose ir avižose - 20 mg/kg, ankštinėse daržovėse, sorose ir grikiuose - 0,1 mg/kg.
