Nepaisydamas mokytojų streiko ir kitokių formų protestų, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją. Joje numatyta daugybė mokytojus į neviltį varančių nuostatų, tačiau labiausiai jie pyksta dėl to, kad, išdirbę mokyklose 30 metų, bus laikomi „atitarnavusiais“ ir nebedėstys pamokų, o dirbs kažkokį papildomą darbą. Mokytojai bus nei pakarti, nei paleisti: į pensiją jie išleidžiami nebus, tačiau ir normaliai dirbti jiems nebebus leidžiama, nes esą per tiek laiko pakrinka pedagogų psichika.
Išgirdo ne viską
„Kai kurie dalykai, dėl kurių buvo skelbiamas streikas, buvo patenkinti ir iš koncepcijos išbraukti. Tačiau ne viskas. Bet vis šis tas. Buvo taisomas tekstas ir atsirado jau trečiasis koncepcijos variantas, kuris gerokai skyrėsi nuo ankstesnių. Paskutinis daugiau mažiau buvo suderintas su mūsų profsąjungomis. Svarbiausia, kad buvo atsisakyta kvalifikacijos kėlimą tiesiogiai sieti su atestacija. Pirminiame variante buvo numatyta, kad jei mokytojas nekelia savo kvalifikacijos, pradedama abejoti jo kvalifikacine kategorija ir būtų mažinamos algos“, - priminė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Tačiau, anot jo, nemažai nuostatų, dėl kurių mokytojai streikavo, koncepcijoje vis dėlto liko. Pavyzdžiui, dėl mokytojų darbo pirmaisiais metais. Nuspręsta, kad mokytojas, baigęs aukštąjį mokslą ir įgijęs kvalifikaciją, vis tiek maždaug trečdalį pirmųjų metų turės mokytis - nežinia kur, nežinia ką, nežinia už kieno pinigus. Taip tarp eilučių pripažįstama, esą Lietuvos edukologijos universitete mokytojai prastai parengiami. Naujiems mokytojams bus duodama rekomendacija, ar jie gali dėstyti, ar ne.
„Teisiškai ta rekomendacija nieko nereiškia, tačiau priimdamas į darbą, manau, darbdavys tos rekomendacijos prašys ir jei bus du žmonės - vienas turės rekomendaciją, kitas jos neturės - bus pasirenkamas pirmasis“, - paaiškino A.Jurgelevičius.
Tyčiosis iš vyresnių
Koncepcijoje išliko ir nuostatos dėl „atitarnavusių“ mokytojų arba vadinamųjų emeritų. Tiesa, šis ausį rėžiantis terminas iš dokumento išnyko, tačiau tai esmės nekeičia.
Numatyta, kad pedagogai, kurie mokykloje dirbo 30 metų ir daugiau, beveik arba visai nebeturėtų pamokų, o dirbtų ką nors kita - padėtų jaunesniems mokytojams, organizuotų darbą ir taptų tam tikrais vadybininkais. Argumentas - esą ilgai mokyklose išdirbusių žmonių psichika sušlubuoja. O iš tikrųjų paprasčiausiai Lietuvoje yra per daug mokytojų, nes mokyklos nuolat uždarinėjamos.
„Mes siūlome mokytojus anksčiau išleisti į pensiją, o ministerija jų skaičių nori sumažinti kitokiais būdais. Sako, kad dėl to jų algos nemažės, tačiau labai tuo abejoju. Nemanau, kad bus mokama už tai tiek, kiek ir už pamokų vedimą. Ir iš viso neįsivaizduoju mokytojo, 30 metų paaukojusio darbui, paskui slampinėjančio po mokyklą ir galvojančio, kuo čia užsiimti“, - sakė A.Jurgelevičius.
Beje, G.Steponavičius dar prieš pasirašydamas koncepciją tvirtino, esą įvedamas emeritų institutas nėra koks nors baubas ir pedagogai nepagrįstai to bijo.
„Joks čia baubas. Emeritai - tai mokytojų išėjimas į paankstintą pensiją. Tik pavadinimas klaidinantis. Tai būtų papildoma galimybė anksčiau pensijos išeiti iš mokyklos ir gauti, kol pasieksi pensinį amžių, šiokią tokią išmoką“, - kalbėjo ministras.
Deja, galutiniame koncepcijos variante palikta formuluotė gerokai skiriasi nuo G.Steponavičiaus teiginių.
„Švietimo įstaigoje planuojant 30 metų pedagoginės veiklos stažą turinčio asmens darbo veiklą didesnė krūvio dalis galėtų būti skiriama konsultanto, mentoriaus funkcijoms atlikti“, - tepasakoma dokumente.
Kaina - milijardas litų
Profsąjungoms daug neaiškumų kelia ir nuostata, kad mokytojai turės galimybę vykti į mokamą stažuotę, kuri truktų ištisus metus.
„Čia ir vėl neaišku, kas už tas stažuotes mokėtų, kaip būtų organizuojamas darbas mokyklose, nes kažkas juk turėtų laikinai pakeisti besistažuojantį mokytoją. Be to, niekas nepasako, kiek tos stažuotės ir visos kitos naujovės kainuos. Kai koncepcija buvo svarstoma Seimo komitete, tai politikai tiesiai paklausė, kiek visa tai kainuos. Buvo įvairių skaičių minėta, daugiausiai jų - papildomai iki milijardo litų. Jie bus imami iš to paties moksleivio krepšelio, todėl ir vėl viską tektų karpyti“, - baisėjosi A.Jurgelevičius.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Koncepcijos taikymo su nerimu laukia ir mokyklų direktoriai.
„Praėjusį penktadienį jau buvo paskelbti tų vienų metų stažuočių konkursai. Tai buvo gana netikėta. Aš galvojau, kad kol kas tik koncepcija priimta, o iki rugsėjo 1-osios bus parengti kiti dokumentai. Maniau, kad koncepcija bus tik kaip deklaracija, o dabar matome, kad ji jau imama realizuoti. Neturiu supratimo, kiek tų stažuočių bus, tik mačiau, kad mokytojai jau gali rašyti prašymus. Neaišku, ir kas turės pakeisti besistažuojančius, neaišku, kas apmokėtų stažuotes. Kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų“, - sakė Vilniaus Baltupių progimnazijos direktorius Viktoras Blinovas.
Jis nesiėmė vertinti ir kitų koncepcijos nuostatų, kad ir dėl emeritų. Nes iš esmės koncepcija esanti tik deklaracija, o paskui turėtų atsirasti dokumentai, kurie įtvirtins šias nuostatas.
Pasitarė su savimi
„Šį darbą pradėjome nuo pirmųjų veiklos dienų, siekdami, kad būtų sudarytos sąlygos nuolatiniam mokytojo asmenybės tobulėjimui, o ne versti jį rinkti pažymas apie išklausytus kvalifikacijos kėlimo kursus. (...) Todėl nauja koncepcija įtvirtina į individualius mokytojų poreikius orientuotų kvalifikacijos tobulinimo formų įvairovę“, - sakė ministras G.Steponavičius.
Tuo tarpu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas stebėjosi, kad ministras svarbų sprendimą priėmė vien savo nuožiūra, nepasikonsultavęs net su savo atstovaujamu komitetu.
„Komitete tikrai jokio svarstymo nebuvo. Ministras nusprendė turbūt pasitaręs su savimi. Man ten yra keli keisti dalykai. Pavyzdžiui, nesąmonė, kad 30 metų išdirbęs mokykloje žmogus nebegalės vesti pamokų, mat esą jau bus nestabilios psichikos. Juk realu, kad būtų nurašomas ir 52 metų žmogus, jei jis pradės dirbti iškart baigęs studijas. Iš viso ta koncepcija yra nesąmonė. Norėjo kažką pakeisti, o iš tikro nieko nepakeis, tik viską pablogins“, - prognozuoja V.Gedvilas.
Jis mano, kad metų trukmės stažuotės kainuos didžiulius pinigus. O juk ir dirbantis mokytojas tobulina savo kvalifikaciją. Pagrindinis rodiklis turėtų būti abitūros egzaminai: jei mokytojo mokiniai gerai juos išlaiko, vadinasi, ir jo kvalifikacija yra pakankama.
„O dabar kvalifikaciją kelti padeda asmenys, kurie patys mažiau už mokytojus išmano. Tai aš girdžiu iš pačių mokytojų. Tą sako ir mano žmona, biologijos mokytoja ekspertė. Tai kas iš tokių stažuočių?“ - stebėjosi V.Gedvilas.
Tikslas - „įsisavinti“ pinigus
Parlamentarui nuostabą kelia ir ministro požiūris į pagyvenusius pedagogus.
„Jei jau nusprendžiama, kad jie yra pavargę, tai galėtų bent į pensiją išleisti. O dabar ir dirbti normaliai neduos, ir į pensiją neišleis. Ką tokiems žmonėms daryti? Be to, tai yra ir jų įžeidimas - parodoma, esą vyresni mokytojai turi problemų su psichika“, - piktinosi Seimo narys.
Dar viena nesąmone politikas laiko tai, kad uždarinėjamų mokyklų mokytojai nepriimami dirbti į vaikų darželius, jei nėra išėję specialių kursų.
„Negi mokytojas, tiek metų išdirbęs su vyresnio amžiaus vaikais, nesugebės dirbti su darželinukais? Tačiau jam reikia gauti atestaciją. Matyt, to reikia, kad perkvalifikavimu užsiimantys žmonės galėtų užsidirbti. Keista ir tai, kad ką tik mokslus baigęs pedagogas nebus laikomas pasiruošusiu dirbti mokykloje. Tai reiškia tik viena: norima parodyti, kad mokytojus rengiančios aukštosios mokyklos dirba blogai. Bet tada kam reikalingi universitetai? Tai gal tada keiskime universitetų studijų programas, o ne kurkime koncepcijas?“ - retoriškai klausė V.Gedvilas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
