1 nuotr.Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, valstybinės įstaigos sužino, koks finansavimas šiemet jas pasieks. Taip pat ir ligoninės. Tačiau didesnių algų laukiantys medikai gali nusivilti. Pasirodo, įstaigų finansavimo sistema gali pakišti koją, nes didinti medikių algas gali nebūti iš ko.
Apie tokią situaciją prabilęs gydytojas Gediminas Akelaitis iš Marijampolės sako, kad pradėjus viešosioms gydymo įstaigoms pasirašinėti sutartis su ligonių kasomis, siūlomos pasirašyti paslaugų teikimo sumos už suteiktas stacionarines paslaugas realiai neleidžia pakelti atlyginimų gydytojams, slaugėms ir kitam personalui.
Pasiūlė, kaip keisti tvarką
Gydytojas išplatino laišką premjerei Ingridai Šimonytei, prezidentui Gitanui Nausėdai, sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir prašo kuo skubiau spręsti situaciją. Jo laiške rašoma, kad reikia įvertinti išaugusias kainas už elektros energiją, šilumą, vandenį, maistą, kurą, atliekų tvarkymą, infliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų gydymo įstaigų steigėja dalinai yra sveikatos apsaugos ministerija, siūloma „išlaidas už elektros energiją, šilumą, kurą, vandenį, aplinkos tvarkymą finansuoti iš valstybės biudžeto arba kitu priimtinu būdu."
Medikas siūlo įpareigoti ministeriją ir Valstybines ligonių kasas, „kad privalomojo sveikatos draudimo lėšos būtų naudojamos tik gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimams, vaistams, medicinos prekėms, medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui." G.Akelaitis taip pat sako, jog laikas didinti paslaugų apimtis, apmokėjimą už virškvotines (viršsutartines) paslaugas, o skubioji pagalba neturi būti kvotuojama visai.
„Apie realų medikų atlyginimų kėlimą, gydymo paslaugų apimčių didinimą bus galima kalbėti tik tada, kai bus realiai viskas pagrįsta finansiškai", - rašo medikas.
„Vakaro žinios" kreipėsi į ministeriją su klausimu, ar ji pritartų tokiems mediko siūlymams, o gal jie jau yra svarstomi? Ministerija neatskleidė, ar planuoja svarstyti siūlymus, jog komunalinių mokesčių išlaidos, kurias patiria gydymo įstaigos, būtų finansuojamos iš valstybės. Taip pat ministerija nepasisakė, ar pritartų, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos būtų naudojamos tik gydytojų darbuotojų atlyginimams, vaistams, medicinos prekėms, medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.
Stengiasi apmokėti visas paslaugas
Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad ir dabar viršsutartinės skubiosios pagalbos paslaugos gali būti apmokėtos iš valstybės biudžeto. „Skubiosios medicinos pagalbos paslaugos yra ambulatorinėmis sąlygomis apmokamų paslaugų dalis. Jei skubiosios medicinos pagalbos paslaugų ataskaitinį mėnesį suteikiama už didesnę sumą nei numatyta sutartyje, jos gali būti apmokėtos iš kitų ambulatorinėmis sąlygomis teikiamų paslaugų nepanaudotos sumos ar sutartyje numatyto rezervo, skirto ambulatorinėms paslaugoms apmokėti", - nurodė VLK.
Taip pat VLK nurodė, kad 2023 m. buvo apmokėtos visos viršsutartinės paslaugos, o paslaugų apmokėjimo tvarka nuolat atnaujinama: „Šiuo metu peržiūrima viršsutartinių paslaugų apmokėjimo prioriteto tvarka bei numatoma tam tikrų grupių viršsutartines paslaugas papildomai apmokėti ir kas ketvirtį iš turimų dar nepaskirstytų Teritorinių ligonių kasų (TLK) ir VLK lėšų."
