1 nuotr.Besaikis antibiotikų vartojimas lemia aibę problemų. Medikai skambina pavojaus varpais: neracionalus šių vaistų vartojimas skatina jiems atsparių bakterijų vystymąsi. Kyla grėsmė, kad ilgainiui antibiotikai taps beverčiais, nes tiesiog nebeveiks bakterijų. Dėl to bakterinės infekcijos taptų taip pat mirtinos, kaip ir prieš šimtmetį. Siekiant to išvengti, pastaraisiais metais Europos gyvulininkystės pramonė nuo masinio antibiotikų vartojimo eina prie efektyvaus.
Antibiotikų vartojimas žemės ūkyje ilgą laiką buvo būtina blogybė, užtikrinanti gyvulininkystės produktyvumą. Tobulėjant gyvūnų auginimo technologijoms, teikiant daugiau dėmesio jų gerovei ir pašarų kokybei, padėtis keičiasi. Tiesa, skirtingu greičiu. Lietuvoje antibiotikų suvartojimas žemės ūkyje jau yra žemesnis už Europos vidurkį ir net keturis kartus mažesnis nei Lenkijoje.
„Antibiotikams atsparios bakterijos gali sukelti sunkiai išgydomas infekcijas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Į žmogaus organizmą tokios atsparumą įgijusios bakterijos gali patekti tiesiogiai iš gyvūno, gyvūnus prižiūrint ar ruošiant maistą iš jų mėsos.
Net tuo atveju, kai gyvūnus susargdinančios bakterijos žmonėms ligų nesukelia, jos yra pavojingos. Tokios bakterijos gali perduoti atsparumo genus žmogaus bakterijoms, kurios nusilpus imunitetui taip pat gali sukelti sunkiai išgydomas infekcijas", - aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto profesorius dr. Modestas Ružauskas.
Mokslininko teigimu, mažesnis Lietuvos gyvulininkystės pramonės nuperkamų antibiotikų kiekis parodo rūpestį ir gyvūnų, ir žmonių sveikata.
„Žinant, kad ūkis antibiotikų naudoja mažiau, tampa aišku, kad tame ūkyje gerai veikia įdiegtos biologinės saugos priemonės. Mažas antibiotikų suvartojimas rodo, kad gyvūnai yra sveiki. Tai yra naudinga tiek pačiam gyvūnui jo gerovės atžvilgiu, tiek gamintojui, tiek ir vartotojui, kuris gali būti užtikrintas, kad su maistu gaus mažiau cheminių medžiagų, dažnai galinčių neigiamai paveikti sveikatą", - teigia profesorius.
Vykdant Europos veterinarinių antimikrobinių preparatų vartojimo stebėseną, parengta ataskaita, apžvelgianti 2022-aisiais Europos valstybėse gyvulininkystės reikmėms įsigytų antibiotikų kiekius. Antibiotikai skaičiuojami pagal gyvulininkystės ūkių įsigytus antimikrobinius preparatus vienam kilogramui biomasės užauginti. Lietuvos ūkininkai pasiekė 48,2 mg rodiklį. Visų ataskaitoje apžvelgtų šalių vidurkis - 73,9 mg.
Tačiau ne visoms valstybėms siekiant antibiotikų vartojimo gyvulininkystėje sekasi taip gerai, kaip Lietuvai ar, pavyzdžiui, Skandinavijos šalims. Štai, kaimyninėje Lenkijoje, kurios gyvulininkystės ūkis į Lietuvą importuoja reikšmingą dalį savo produkcijos, antibiotikų įsigyjama net 196 mg kilogramui užauginamos mėsos. Tai beveik triskart daugiau už Europos vidurkį ir keturis kartus daugiau nei Lietuvoje.
Anot specialistų, žemės ūkyje antibiotikų vartojimas nėra draudžiamas, tačiau jais galima ne tik išgydyti gyvūnų ligas, bet ir užmaskuoti daug negerų dalykų - gyvūnų gerovės, lesalo trūkumų. Yra augintojų, kurie linkę antibiotikus naudoti masiškai, profilaktiškai.
