Holistinis požiūris į renovaciją - kokie jo privalumai?

Lietuvos architektų sąjunga holistinės daugiabučių renovacijos temą pradėjo aktyviai plėtoti Europos Komisijai paskelbus Naująją Europos Bauhauzo iniciatyvą. Organizuotose tarpdisciplininėse kūrybinėse dirbtuvėse, tarptautinėje konferencijoje, bendradarbiaujant su Europos šalių architektais buvo dalinamasi patirtimi, pristatyti geriausi Europos pavyzdžiai ir sumodeliuoti holistinės renovacijos principai.

Pasak Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės, dabartinė senų daugiabučių modernizavimo programa neatitinka šiuolaikinio gyvenimo būdo poreikių ir nesprendžia įvairių architektūrinių bei socialinių problemų.

Suvokiant daugiabučių renovaciją ne tik kaip išorinių namo sienų apšiltinimo ir inžinerinių sistemų atnaujinimo, galima pagerinti individualų būstą, išplečiant ir perplanuojant jo erdves, taip pat sukurti patrauklias bendrąsias erdves. Kompleksinė renovacija gali būti ne tik fizinės aplinkos atnaujinimas, bet ir viso gyvenimo bute būdo „perkrovimas".

„Tai - procesas, kurio metu gali gimti, stiprėti, įgyti naujas kokybiškos aplinkos kompetencijas čia gyvenanti bendruomenė; kurio metu gali susiformuoti nauji bendrų erdvių, bendro gyvenimo ir sugyvenimo, kūrybinių idėjų mainų tarp bendruomenės narių bei bendruomenių ir miesto kultūra. Pakeitus požiūrį, į renovaciją įsitrauktų daugiau žmonių ir verslas", - įsitikinusi specialistė.

Dėmesys istoriniam kontekstui

Po Antrojo pasaulinio karo pastatyti daugiabučių kvartalai buvo kuriami kaip autoriniai architektų kūriniai, juos projektuojant ne po vieną namą, o kaip visumą, kurią sudaro viešosios erdvės, praėjimai, pravažiavimai ir pastatai. Architektūrinė raiška, kuri šiandien dažnai menkinamai pavadinama „pilka, vienoda, nuobodi", yra charakteringa modernizmo architektūrai. Saikingumas, aiški ir paprasta geometrija, fabrikuose pagamintų elementų ir tipinių modulių naudojimas yra to laikotarpio požymis, kurį pamažu pradedama suprasti ir branginti kaip miesto istorijos sluoksnį.

Būdų, kaip inovatyviai atnaujinti daugiabučius, Europoje yra įvairių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Bordo mieste pagal architektų projektą įgyvendintas projektas, kurio metu prie daugiabučio buvo prijungtos terasos, išplėstos erdvės. Olandijoje, Amsterdame esantis septintajame dešimtmetyje pastatytas Kleiburg daugiabutis pagal architektų projektą atnaujintas išlaikant ir net pabrėžiant originalią modernizmo architektūrą, pirmuose aukštuose įkuriant paslaugas teikiančias įmones, humanizuojant viešąsias lauko erdves. Abu projektai apdovanoti prestižiniu Mies van der Rohe - Europos šiuolaikinės architektūros prizu (2017 ir 2019 m.).

Būdas įtraukti bendruomenes

Architektės teigimu, į daugiabučių modernizavimą reikia aktyviau įtraukti bendruomenes ir užsiimti jų švietimu. Tai galėtų daryti ne tik savivaldybių darbuotojai, bet ir architektai, moderuodami diskusijas, edukacinius renginius. Šiuo metu svarbu gyventojams suteikti reikalingą informaciją apie renovaciją, kad būtų svarstomos įvairesnės, daugiau potencialo turinčios renovacijos galimybės. Atnaujinant tik pastatų fasadus ir inžinerinę infrastruktūrą, praleidžiama proga ne tik ženkliai pakelti daugiabučio vertę, bet ir stiprinti gyventojų ryšį su jų gyvenamąja vieta.

„Gyventojai užsidaro savo butuose ir jiems visiškai neįdomu, koks kiemas yra, ar jis sutvarkytas, koks suoliukas pastatytas, koks tas pastatas yra ir kad juo reikia rūpintis toliau. Su laiku tokia erdvė ima degraduoti, nykti. Sprendžiant viso kvartalo atnaujinimą ir taikant holistinius principus, bendruomenės stiprinamos, apjungiamos, atnaujinama ne tik fizinė erdvė, bet ir bendruomenių tradicijos, tarpusavio ryšiai, todėl reikia pradėti nuo visumos ir pereiti prie detalių", - teigia Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.