Penktadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti Antano Kandroto-Celofano bylą, o žinomas visuomenės veikėjas buvo išleistas į laisvę. Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms" metus kalėjime praleidęs A.Kandrotas sakė nesitikėjęs, kad Lietuvoje dar galima sulaukti teisingumo.
Ne vienoje byloje šiuo metu figūruojantis A.Kandrotas taip pat kritiškai vertina ir jam pareikštus įtarimus dėl riaušių organizavimo prie Seimo. „Jeigu teismas mane nuteis riaušių byloje, patikėsiu, kad turiu antgamtinių galių valdyti 87 asmenų mintis ir veiksmus", - sako jis.
Marijampolės pataisos namuose kiek daugiau nei metus praleidęs A.Kandrotas sako, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas buvo netikėtas ir jam pačiam. „Man tai vis dar neįtikėtina. Jau galvojau, kad teisingumo tikėtis nereikia", - prisipažįsta A.Kandrotas.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodoma, kad kai kuriuos argumentus apeliacinis teismas patikrino tik fragmentiškai. „Konstatuoja, kad buvo iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu. Primintina, kad tinkamu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų, - kaip matyti iš pateiktų argumentų, šio reikalavimo taip pat nebuvo laikomasi", - rašoma teismo nutartyje.
Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai patikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas.
- Kaip praleidote pirmąsias dienas laisvėje? - „Vakaro žinios" paklausė A.Kandroto.
- Gal po pusantros valandos po nutarties paskelbimo jau stovėjau už kalėjimo vartų. Teko greitai ruoštis, nes man tas sprendimas buvo netikėtas, daiktai nebuvo sukrauti. Pats paskambinau teismui ir paklausiau, koks yra sprendimas. Sužinojęs, pasakiau kalėjimo pareigūnams, bet jie iš pradžių nepatikėjo.
Tad jau tą pačią dieną buvau namuose. Metus buvau nematęs savo vaikų... Jie iki šiol jaučia nerimą ir stresą, nenori, kad kur išeičiau iš namų. Žmona šiandien išvežė juos į mokyklą, o jie išeidami liepė man likti namuose, niekur neiti. Tai man tik dar kartą įrodė, kad ši bausmė didesnę kančią sukėlė ne man, o mano vaikams, mano šeimai.
- Ne kiekvienas žmogus turi finansų ir galimybių nukeliauti iki Aukščiausiojo Teismo. Jeigu nebūtumėte skundęs apeliacinio teismo nutarties, turėtumėte dar metus praleisti kalėjime?
- Taip, būčiau atsėdėjęs viską. Jeigu neturėčiau pinigų pasisamdyti gerą advokatą, būčiau sėdėjęs toliau. Ne kiekvienas advokatas gali surašyti gerą kasacinį skundą. Ir niekas man tų pinigų negrąžins. Čia kaip kažkokia investicija, kad nesėdėčiau kalėjime. Manau, kad laikas keisti įstatymus, kad tokiu atveju prokuroras turėtų atlyginti žalą. Ne iš mokesčių mokėtojų, o iš savo asmeninių lėšų. Gal tada pasibaigtų tokios idiotiškos bylos.
- Jeigu apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, jus išteisintų, tik tuomet galėtumėte kreiptis dėl kompensacijos už metus, praleistus kalėjime?
- Taip, tokiu atveju galėčiau reikalauti žalos atlyginimo. Kiek žinau, yra kažkokia tvarka ir tarifai.
Mano atveju, manau, kad pirmos instancijos teisme teisėjas į bylą tiesiog nesugebėjo įsigilinti. Jam gal ne finansines bylas nagrinėti geriau sektųsi, o kažką paprasčiau. Apeliacinis teismas, manau, labiau įsigilino. Tai buvo galima matyti ir iš to, kokius klausimus teisėjas uždavinėjo ekspertams. Bet man atrodo, kad kartu šioje instancijoje suveikė įtaka ir politika.
Todėl labai džiaugiuosi, kad Aukščiausiasis Teismas sustabdė tokią praktiką. Mano bylą išnagrinėjo išplėstinė teisėjų kolegija, kuri nustatė, kad dėl kai kurių argumentų, kuriuos mes iškėlėme, gali būti formuojama nauja teisminė praktika. Mes nurodėme apie 30 procesinių pažeidimų, kuriuos Aukščiausiasis Teismas ir patvirtino. Dabar apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turės į visus šiuos dalykus atkreipti dėmesį.
Nenustebčiau, kad byla galiausiai bus grąžinta prokuratūrai ir subliūkš. Bet manau, kad mane vis tiek už kažką nuteis, kad negalėčiau prisiteisti kompensacijos už laiką kalėjime.
- Ką tai sako apie mūsų teismų sistemą?
- Manau, mano atveju daug ką padarė politinė įtaka. Bet net neabejoju, kad analogiškų priimtų nutarčių, kurios taip ir buvo neskųstos, rastume šimtus. Manau, kad yra nemažai kalėjimuose sėdinčių žmonių, kurie arba buvo nuteisti nekaltai, arba su įvairias pažeidimais, bet neturėjo resursų tinkamai apsiginti.
- Skaičiavote, kiek kainavo gynyba?
- Vien kasacinio skundo procesas kainuoja tūkstančius. Bendrai visa suma, manau, kad viršijo 10 tūkst. eurų. Jeigu su advokatu būčiau vykęs į kiekvieną posėdį, suma pasiektų gal ir 20 tūkst. eurų. Tai labai didelės sumos. Nemažai, patekusių į šias girnas, neatlaiko... Deja, Lietuvoje Temidė yra negailestinga žmogui. Aš įrodžiau, kad kovoti verta.
- Neseniai teismui perduota byla dėl 2021 m. prie Seimo įvykusių riaušių. Koks vaidmuo byloje teko jums?
- Esu tas vienintelis, kuris kaltinamas riaušių organizavimu.
- Kuo grindžiami šie kaltinimai?
- Konkliudentiniais veiksmais. Kaip suprantu, į mane dabar galima kreiptis kaip į Kašpirovskį. Jeigu teismas mane nuteis riaušių byloje, patikėsiu, kad turiu antgamtinių galių valdyti 87 asmenų mintis ir veiksmus. Pasirodo, kad aš su visais jais konkliudentiniais veiksmais, tai reiškia, žvilgsniais ar mintimis, susitariau. Tik galvoju, kodėl ne su visais 23 tūkstančiais, kurie tuo metu žiūrėjo mano tiesioginę transliaciją?
- Šioje byloje taip pat bus daug politikos...
- Tikiuosi, kad ši byla teks tokiam teisėjui, kuris išnagrinės visas tas tonas popieriaus ir grąžins prokuratūrai. Nekalbu apie tuos, kur žmonės metė akmenis, kažkam pataikė į galvą. Tikrai tokių dalykų nepalaikai ir manau, jie ir taip prisipažino. O dėl mano vaidmens, tai tikrai yra politika.
- Šiuo metu kokios nors kardomosios priemonės jums pritaikytos?
- Jokių.
- Kokie artimiausi jūsų planai?
- Pirmiausia - grąžinti skolą vaikams. Lietuvoje jau seniai nevykdau jokios komercinės veiklos, visi mano verslai iškelti į kitas šalis. Tad artimu metu teks grįžti prie darbų.
Kažkokių mitingų ar akcijų neplanuoju. Matau, kad lietuviai, kol dar neatimtas paskutinis kąsnis, tol neišeis iš namų. Gal žmonėms patinka, kad su jais taip elgiamasi? Valdžios buldozeris dirba nesustodamas ir jeigu taip toliau, mūsų tauta bus išnaikinta. Gal išsipildys Nijolės Oželytės noras, kad Lietuva pasklistų ir jos neliktų. Matau, kad labai aktyviai dirbama siekiant šio tikslo.
- Gal suksite į politiką?
- Dar nenusprendžiau. Turėjau laiko apsvarstyti įvairius variantus, bet jokie sprendimai nepriimti. Nepamiršau, kad kurį laiką buvau emigracijoje. Yra šalių, kur gera gyventi, tik ten savas niekada nebūsi. Politikoje neuždirbsi, jeigu nevogsi. Geriau dirbti ir užsidirbti. Bet jeigu įstatyme pamatysiu spragą, pagal kurią galima sumokėti mažiau mokesčių, tikrai pasinaudosiu (juokiasi).