Iniciatyva - neįsileisti rusų į Europą

Estija nuo rugpjūčio 18 d. jau uždraudė į savo šalį atvykti Rusijos piliečiams - jiems nebus išduodamos vizos. Tiesa, dar žadama spręsti, kaip elgtis su rusais, gavusiais Šengeno vizas ne Estijoje. Riboti vizų išdavimą svarsto ir Suomija. O šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas išduoti vizas galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Rusijai.

EPA-ELTA nuotr.

Lietuva ir dar kelios Bendrijos šalys jau kurį laiką nebeišduoda naujų turistinių vizų. Tačiau draudimui visos ES mastu nepritaria Vokietija. Todėl, nors Lietuva vizų nebeišduoda (išskyrus išimtis, tokias, kai vizų išdavimo klausimu tarpininkauja URM; Rusijos ir Baltarusijos piliečiai yra ES piliečio šeimos nariai ir pan.), šiemet rusų ir baltarusių į Lietuvą atvyko daugiau nei iki karo. Patekti į Lietuvą ribojimų nėra, jei vykstama su kitos Šengeno zonai priklausančios šalies išduota viza.

Tačiau Lietuvoje atsirado iniciatyva, kaip net ir įleistiems Rusijos piliečiams pritaikyti tam tikras sankcijas. Pavyzdžiui, Pakruojo dvaras paskelbė nuo rugpjūčio 12 dienos nepriimantis Rusijos pilietybės lankytojų ir ragina prie šios iniciatyvos prisijungti Lietuvos viešbučius, restoranus, valstybines ir privačias organizacijas.

„Mes nenorime, kad rusai mėgautųsi mūsų sukurtomis vertybėmis, naudotųsi grožiu ir pažintų istoriją, kuri buvo praeityje ir kurią kasdien kuriame. Kol jie mėgaujasi kelionėmis, poilsiu bei pramogomis Lietuvoje, tuo metu jų bendrapiliečiai sprogdina, žudo ir naikina ne tik Ukrainos žmones, tačiau ir tos šalies kultūros vertybes. Mums nereikia kruvinų rusų turistų pinigų", - sako Pakruojo dvaro atstovas Giedrius Klimkevičius, pridurdamas, kad šis sprendimas turi ir išimčių: apsilankyti Pakruojo dvare galimybę ir toliau turės tie Rusijos piliečiai, kurie galės įrodyti, kad yra nukentėję nuo Putino režimo ir turi suteiktą teisę gyventi ES.

„Vakaro žinios" visų Seimo frakcijų narių teiravosi, ar jie pritartų iniciatyvai Rusijos piliečiams neišduoti Šengeno vizų. Ir, kol ši iniciatyva kol kas netapo „kūnu", ar pritartų, jog turistai iš Rusijos Lietuvoje būtų neįleidžiami į tam tikras erdves.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras FIODOROVAS:

„Tai - kiekvienos įstaigos, organizacijos, tokios, kaip Pakruojo dvaras, pasirinkimas, kokį klientą jos nori aptarnauti. Valstybė neturėtų kištis. O kalbant apie valstybės politiką... Iš vienos pusės norėtųsi, kad būtų daroma viskas, jog Rusijos piliečiai sukiltų prieš savo valdžią, parodytų, kad netoleruoja karo Ukrainoje, nes jie nieko nedaro, kad situacija pasikeistų. Skirstyti, žmogus kaltas dėl karo ar nekaltas, kaip ir neišeina. Mes juk neturime galimybės įvertinti, ar konkretus Rusijos pilietis pasisako prieš karą, ar už karą, todėl turi pakliūti visi. Čia kaip ir su Kinija - sprendimus priėmė mūsų valdžia, bet sankcijos taikomos visai Lietuvai", - sakė V.Fiodorovas.

Pasak jo, dėmesys turėtų būti telkiamas ne į tai, ko neįleisti, o kaip padėti Ukrainai. Tačiau tuo pačiu pritaria, kad papildomos sankcijos ir eiliniams piliečiams būtų spyris į užpakalį nebelikti abejingiems režimo veiksmams.

„Nepakenktų parodymas Rusijos piliečiams, kad jie irgi turi kažką daryti, nes kai gyvena kaip inkstai taukuose, tai nesupranta, kad tai, kas vyksta, yra netoleruotina", - akcentavo V.Fiodorovas.

Konservatorių frakcijos narys Vytautas JUOZAPAITIS:

„O kokiu būdu žmonės būtų identifikuojami kaip Rusijos piliečiai? Pasų prie muziejaus jų kas nors paprašys? Suprantu, kad į valstybę galima neįleisti, jei toks būtų priimtas sprendimas, tačiau tėra tik tokie Estijos bei Suomijos siūlymai. O jei jau žmonės įleidžiami į Lietuvą, bent iki šiol pasų niekas neprašė. Taip kad klausimas labai ankstyvas ir provokacinis", - teigė V.Juozapaitis.

Tačiau, anot jo, jei ES mastu sprendimas dėl Rusijos neįleidimo būtų priimtas, Lietuva privalėtų jį palaikyti.

„Seimas Rusiją yra pripažinęs terorizmą palaikančia valstybe ir tai turbūt niekam nekelia abejonių. Tie žmonės šaiposi iš Europos, tačiau vis tiek vyksta ir turistauja. Galima viską suvesti į banalesnį lygį. Jei jūsų kaimynas nužudo kitus jūsų kaimynus ir jūsų prašo įsileisti vakarienei, ar įsileistumėte? Čia lygiai tas pats, tik valstybių mastu. Aišku, yra ir tiesiogiai su karu nesusijusių žmonių. Tačiau jei žmonės išrenka valdžią, kuri kelia pavojų visam pasauliui, turi pajusti bent jau diskomfortą ir nesilankyti ten, iš ko šaiposi", - reziumavo V.Juozapaitis.

Laisvės frakcijos narė Monika OŠMIANSKIENĖ:

„Aš būčiau linkusi palaikyti Pakruojo dvaro poziciją. Reikėtų riboti visų Rusijos piliečių laisves (padarant išimtis nukentėjusiems nuo Putino režimo). Aišku, geriausia, kad tai būtų ne pavienių mūsų juridinių asmenų ar net visos valstybės, bet visos ES apsisprendimas", - teigė M.Ošmianskienė.

Anot jos, kai paprasti Rusijos piliečiai gali laisvai keliauti po pasaulį ir ilsėtis bei pramogauti, jie net ir nesupranta, kokį blogį daro jų valstybė - tiki propaganda, kad Rusija vykdo „karinę operaciją" prieš nacistus Ukrainoje.

„Karas Ukrainoje yra ir mūsų nacionalinio saugumo klausimas, todėl turime daryti viską, kad santvarka Rusijoje keistųsi. O tam reikia sužadinti ir paprastų Rusijos piliečių nepasitenkinimą režimu. Reikia, kad jie suprastų, ką reiškia gyventi be Europos ir jos vertybių", - sakė politikė.

„Valstiečių" frakcijos seniūnė Aušrinė NORKIENĖ:

„Diskusija dėl papildomų draudimų Rusijos piliečiams tikrai reikalinga, tačiau manau, kad tai turi būti bendras visų ES šalių susitarimas. Aš pritarčiau minčiai, kad vykstant karui jie neturėtų keliauti kaip įprastai", - teigė A.Norkienė.

Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė ŠIRINSKIENĖ:

„Pakruojo dvaras tikriausiai neįsileistų ir Alos Pugačiovos su Maksimu Galkinu, nors Rusijos piliečių yra labai įvairių - kai kurie netgi sąmoningai išvykę iš Rusijos, nes nenori ir negali gyventi tokioje nedemokratinėje valstybėje ir yra pasmerkę karą. Todėl tokia iniciatyva komiškai atrodo. Suprantu, kad kartais kyla noras pasirodyti dideliais patriotais ir pasidaryti viešuosius ryšius. Tačiau sankcionuoti žmonės ir taip neturi teisės patekti į ES. Sako, kad dvaras įsileis nukentėjusiuosius nuo režimo. O kaip tai įrodyti? Dvaras tyrimais užsiims?" - stebėjosi A.Širinskienė.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" seniūno pavaduotoja Rima BAŠKIENĖ:

„Kai yra vieno žmogaus iniciatyva ir ji nesulaukia palaikymo - nėra gerai, todėl reikalinga diskusija. Kiekvienas veiksmas turi turėti pagrindimą. Nebūsiu kategoriška, sakydama, kad turi būti taip ar kitaip, tačiau neabejoju, kad reikia šitą klausimą kelti ES lygiu. Tik visai ES sutarus veiksmai turėtų tam tikrą jėgą", - nedaugžodžiavo R.Baškienė.

Socialdemokratų frakcijos narys Kęstutis VILKAUSKAS:

„Mūsų užsienio politikos pagrindinė problema yra ta, kad įvairiais klausimais visų pirma patys priimame sprendimus ir tik po to imame kalbėtis su užsienio partneriais. Manau, kad ir šiuo klausimu turime visų pirma tartis su kitais ir veikti išvien. Aišku, mažosios šalys gali iškelti iniciatyvą, tačiau turime veikti, tik kai bus priimtas bendras sprendimas. Nesielkime, kaip pasielgėme su Kinija bei Taivanu, nes pavienis veikimas nebuvo ir nebus efektyvus", - kalbėjo parlamentaras.

Liberalų sąjūdžio narys Andrius BAGDONAS:

„Kiekvieną Rusijos pilietį, norintį patekti į Lietuvą, turi patikrinti specialiosios tarnybos. Jei jis neturi sąsajų su Putino režimu, tai nemanau, kad reikėtų neįsileisti. Ne politikai turėtų vertinti, ką įsileisti ir ko ne. Aišku, jei žmogus gavo Šengeno vizą kitoje šalyje, nelabai ką ir patikrinsime, todėl sprendimas turėtų būti priimtas europiniu mastu. Ir Lietuva tų bendrų taisyklių turėtų laikytis. Perteklinių dalykų neturėtume daryti", - konstatavo A.Bagdonas.