Iš kaimo žmonių atims net spaudą

Kur ta žadėta gerovė?

Su redakcija bendravusi netoli Svėdasų esančio Daujočių kaimo (Anykščių rajonas) gyventoja Aleksandra teigė, kad, nepaisant to, jog ji su kaimynais yra užsiprenumeravusi ne po vieną periodinį leidinį, mobilieji paštininkai juos pristato labai nenoriai ir tik jiems vieniems žinomu grafiku.

„Lietuvą apėmęs pašto skyrių uždarinėjimo vajus skaudžiai smogė ne tik kaimams, bet ir vidutinio dydžio miesteliams. Ne išimtis ir mūsų regionas. Kol veikė pašto skyrius Svėdasuose, laikraščius gaudavome laiku. Dabar sėdi ir spėlioji, kuomet gausi (jei išvis gausi) leidinius, už kuriuos jau yra sumokėta, - atviravo moteris. - Paštas buvo nurodęs savo turimas pašto dėžutes perkelti 200-300 metrų arčiau kelio. Aš tai padariau, tačiau situacija nepasikeitė - laikraščius gaunu tik paštininkui žinoma tvarka. Kartais - laiku, kartais - vieną kartą per kelias dienas. O štai šalimais gyvenanti 90-ies metų kaimynė ant vieno iš prenumeruojamų laikraščių rado užrašą, kad jeigu dėžutės neperkels, atsiimti prenumeratos galės važinėti į Anykščius. Nejau sulaukęs tokio amžiaus žmogus nenusipelno net mažiausios pagarbos? Juolab kad ji prenumeruoja net septynis leidinius."

Priekaištų dabartinei pašto sistemai Aleksandra turėjo ir daugiau. „Kol paštas veikė, visuomet žinojai, kur galima nusipirkti voką ar sumokėti mokesčius. Lietuvos paštas žadėjo, kad visu tuo pasirūpins mobilieji paštininkai. Deja... Kai priėjusi prie mobilaus paštininko automobiliuko paprašiau voko ir pašto ženklų, jis atsakė, kad nieko neturi. Tai gal užuot kasdien siuntus paštininkus į šimtakilometrines keliones, paprasčiau būtų 2-3 valandoms per dieną atverti pašto skyrių? Bent jau vietos žmonės būtų tik už tai", - teigė septintą dešimtį baigianti moteris.

Ironiškai ji vertino ir valdžios atstovų postringavimus apie kaimų kompiuterizaciją bei žmonių gerovę.

„Vyresni žmonės negali arba nemoka dirbti kompiuteriu. Televizoriaus žiūrėjimas su tokiomis elektros kainomis darosi prabanga, o dabar kaimo žmogus paliekamas ir be laikraščių bei žurnalų. Ir tai vyksta tuo pat metu, kai kaimuose uždaromi paštai bei vaistinės, ant plauko kabo vis dar veikiančių ambulatorijų bei bibliotekų likimas.

Asociatyvi redakcijos nuotr.

Priimantys sprendimus sako, kad taip elgiamasi, nes esą neapsimoka šių įstaigų išlaikyti. O Lietuvos piliečiams gyventi Lietuvoje dar apsimoka? Ar jie reikalingi tik tuomet, kai kažkas nori gauti balsų per rinkimus bei pasikelti reitingus, o kitu metu žmones galima palikti likimo valiai? Ir gal tas „neapsimoka" atsiranda ne todėl, kad žmonės nenorėtų gyventi kaimuose, bet todėl, kad jie iš jų visais būdais stumiami? Galbūt valdžia sąmoningai siekia, kad kaimo žmogus liktų tamsus, prasigertų ir degraduotų? Gal toks yra jų tikslas?" - ne vienam rūpimais klausimais pokalbį baigė Aleksandra.

Nusiskundimų kaip ir nėra...

Lukas Zadarackas, Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas, pabrėžė, kad įmonė deda dideles pastangas siekdama visiems klientams užtikrinti patogias, kokybiškas bei lengvai prieinamas paslaugas.

„Norime patikinti, kad atvejai, kai prenumeruojami leidiniai laiku nepasiekia juos užsakiusių gyventojų, yra pavieniai. O skundai, susiję su prenumeruojamų leidinių vėlavimu arba negavimu, sudaro tik iki 0,1 proc. viso gyventojų skundų skaičiaus, - sakė jis. - Svarbu pridurti, kad nesklandumai pristatant prenumeruojamą leidinį gyventojams gali kilti tais atvejais, jeigu kliento gyvenamasis namas ir/arba jo turima pašto dėžutė yra nepažymėti."

Laiško ar prenumeruojamo leidinio laukiantiems klientams jis priminė, kad tvarkinga pašto dėžute turi pasirūpinti korespondencijos gavėjai - gyventojai ir juridiniai asmenys.

„Pačios laiškų dėžutės turi būti įrengtos laiškininkui lengvai prieinamoje vietoje: daugiabučiuose - kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte arba prie įėjimų į laiptines, įmonėse, įstaigose, organizacijose - prie pagrindinių įėjimų, prie individualių ar sodininkų bendrijose esančių namų - prie įėjimo į sklypus arba ant šalia gatvės esančių namų sienų, tvorų ar stovelių", - nurodė jis.

Anykščių rajono savivaldybės atstovė Silvija Sakevičiūtė tai pat nurodė, kad nusiskundimų „apie Daujočių kaime vėluojantį spaudos pristatymą Svėdasų seniūnijoje nėra gauta".

„Prieš panaikinant Svėdasų seniūnijoje pašto skyrių, Lietuvos pašto atstovė susitiko su Anykščių rajono savivaldybės meru Sigučiu Obelevičiumi ir Svėdasų seniūnijos seniūnu Sauliumi Rasalu. Susitikimo metu atstovė užtikrino, kad seniūnijos gyventojams mobilusis laiškininkas bus patogiau nei prieš tai buvęs pašto skyrius, kadangi gyventojai galės gauti paslaugas vietoje ir laiku, t. y. visas pašto paslaugas namuose", - nurodė ji.