Valstybinį istorijos egzaminą šiais metais laikę abiturientai nuogąstauja, kad taip ir liko nesupratę, ko iš jų norėta. Tarsi ruošiesi vienam, o gauni kitą. Aišku, galima viską paprastai paaiškinti: “Reikėjo mokytis”. Tačiau ar išties problema vien tik abiturientų žinių spragos?
Abiturientas Vytautas Sinica, kaip ir daugelis jo bendramokslių, tikino buvęs nustebintas smulkmenų gausos testinėje egzamino dalyje. Dar daugiau, anot vaikino, egzaminas nelabai atitiko ir iš anksto pateiktą programą. “Supratau, kad mokiausi ne tai, ką reikėjo”, - konstatavo V.Sinica.
V.Sinicos nuomonę apie istorijos egzaminą skaitykite čia.
Abiturientas stebėjosi, kad istorijos egzamine neatsirado vietos nei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), nei Abiejų Tautų Respublikos istorijai. Taip pat nebuvo nei LDK kunigaikščių, nei tautinio atgimimo veikėjų, nei nepriklausomybės kalvių. Žodžiu, istorijos egzamino užduotyse Lietuvos istorija ir patriotiškumas buvo atspindėti prastai.
Jo teigimu, galbūt egzamino sudarytojai tikėjosi pasinaudodami smulkmenomis atrinkti geriausius moksleivius, tačiau neįvertino, kad net geriausieji, suprasdami, jog reikia išmanyti visus laikotarpius, nesigilina į smulkmenas. “Taip buvo sukurta situacija, kai daugiau žinantieji, taip pat kaip ir nieko nežinantieji spėliojo atsakymus į neesminius klausimus”, - įsitikinęs V.Sinica.
“Nesidžiaukime, kad pagaliau skatinamas mąstymas, nes šie pokyčiai, kaip ir nemažai kitų reformų šalyje, prasidėjo ne nuo to galo (tai yra nuo atsiskaitymo). Kelkite, gerbiami mokytojai, diskusijas tarp mokinių, provokuokite abejones, kur jos reikalingos. Tada 2016-ųjų abiturientų laidai galėsite duoti egzaminą, vertą šiųmečio”, - teigė V.Sinica.
Asta RANONYTĖ - Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja:
Abiturientai mokosi dvylika metų pagal ugdymo programas. Egzamino programa yra rengiama pagal tas ugdymo programas, bet neapima viso jų turinio. Manome, kad 2009 m. valstybinio brandos egzamino užduotys atitinka istorijos egzaminų programą. Istorija yra tokia, kokia yra, ir nemanau, kad dvyliktoje klasėje besimokantis abiturientas yra tas žmogus, kuris apsprendžia, kas yra svarbiausi istorijos įvykiai. Todėl teiginiai, kad į egzaminą neįtraukti pagrindiniai istorijos įvykiai, yra diskusijų klausimas. Be to, egzaminų programa net nereikalauja įtraukti faktų tikrinimo, datų. Programoje akcentuojamas mokinių gebėjimo suvokti, nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorijos šaltinius, juos lyginti ir daryti argumentuotas išvadas tikrinimas. Matote, Lietuvoje nėra vieno vadovėlio, kuris būtų universalus rengiantis valstybiniam ar mokykliniam brandos egzaminui kaip neginčijama tiesa. Be to, egzaminų programoje nėra apibrėžta, kad kažkokia egzamino dalis pagal tematiką turi kartotis metai iš metų. Turbūt mokiniai ruošdamiesi egzaminui domėjosi ankstesnių metų užduotimis ir susiklostė tam tikri jų lūkesčiai, kad, pavyzdžiui, tikrai bus klausimas iš Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo. Egzamino procesas nėra baigtinis reiškinys, natūralu, kad visada yra ką tobulinti, keisti, atsižvelgti. Bet, manau, kol nėra paskelbtų rezultatų, negalėtume daryti apibendrinamosios išvados, kad dabar vykstančios diskusijos yra pagrįstos.
Arūnas GUMULIAUSKAS - Istorikas, Šiaulių universiteto docentas:
Įžvelgiu tendenciją, kad tie, kas sudarinėja tuos testus, nori pasirodyti gudresni. Netgi drįsčiau teigti, kad egzistuoja kažkoks jų nevisavertiškumo kompleksas. Vienais metais netgi buvo duoti klausimai iš Karlo Markso ir Frydricho Engelso veikalų. Kartais būna pateikiami tokie bereikšmiai mūšiai ar datos, tai, sakau, čia yra atsakomybė tų, kurie sudaro tuos testus. Ir šiais metais panašiai atsitiko. Taip yra todėl, kad viskas yra perduota ne profesionalams, o pedagogams. O jie gal jaučia tokią būtinybę sukirsti mokinius. Tas egzistuoja, ir aš esu prieš tokį dalyką. Manau, Nacionalinis egzaminų centras turėtų užmegzti santykius su žmonėmis, kurie dirba aukštosiose mokyklose, kurie yra profesionalai. Pagaliau turime aptarti, ką mes turime duoti, ko neturime duoti. Nes dabar laukdamas egzamino nežinai, kas ten bus. Gerai, kad dar nedavė piramidžių perimetro apskaičiuoti. Ir čia yra neprofesionalumas tų, kurie rengė užduotis. Neteigiu, kad egzamino klausimai neatitinka programos, bet dažnai pateikiamos tokios smulkmenos, kurios visiškai nereikalingos. Dar vienas paminėtinas dalykas, kad paskutiniai vadovėliai, kurie dabar leidžiami, Lietuvos istorijai skiria podukros vietą, apie 40 proc. vadovėlio turinio. Nesakau, kad nereikia domėtis įvykiais Afrikoje ar Pietryčių Azijoje, bet gal vertėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos istorijai? Galima sakyti, nebeliko vadovėlio, ant kurio būtų parašyta “Lietuvos istorija”. Kosmopolitizmas palietė ir istorijos mokslą. Manau, svarbiau žmogui aiškiai žinoti, kas vyko Lietuvoje, negu detaliai mokytis Prancūzijos istoriją.
