Įtariamojo pedofilija keliai - nežinomi?

Vienu metu - dviejose vietose

Tyrimą pradėjome nuo naujausių K.Bartoševičiaus darbotvarkių ir iškart pasidarė įdomu. Jis nurodė, kad nuo šių metų sausio 15 iki 21 d. buvo garsiojoje komandiruotėje Čilėje, kur dalyvavo „Ateities kongreso" konferencijoje. Tačiau tuo pat metu sausio 18 d. sugebėjo dalyvauti ir Seimo Ateities komiteto diskusijoje (tiesa, virtualioje, todėl galbūt prisijungė būdamas Čilėje), o sausio 17 d., sprendžiant iš pateiktos darbotvarkės, dalyvavo Seimo darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti posėdyje. Darbo grupė nurodė posėdžio vietą - Kazimiero Antanavičiaus salė Seime. Ir - nė žodžio apie nuotolinį posėdį.

Norėjo tapti diplomatu?

Dabar jau buvęs Seimo narys labai mėgo bendrauti su diplomatais, lankė įvairius renginius ambasadose, konsulatuose. Arba šiaip iškilmingus renginius. Keli pavyzdžiai: šiemet sausio 9 d. - susitikimas su Lietuvos ambasadoriumi Izraelyje (nuotoliniu būdu), tą pačią dieną - susitikimas su Islandijos garbės konsulu Islandijos konsulate. Pernai gruodžio 19 d. - Chanukos žvakės įžiebimo šventė, gruodžio 16 d. - kalėdinis priėmimas Norvegijos ambasadoje, gruodžio 15 d. - audiogido ukrainiečių kalba pristatymas Valdovų rūmuose, lapkričio 17 d. - operos-baleto premjera „Dievo avinėlis" Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, lapkričio 14 d. - Lietuvos-Japonijos draugystės 100-mečio minėjimo renginys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, lapkričio 12 d. - pietūs su Kanados delegacija (Trakai), birželio 30 d. - vakarienė su Naujosios Zelandijos delegacija, birželio 23 d. - Olandijos ambasados sporto renginys, tą patį mėnesį - „Padėkos Islandijai vakaras", taip pat renginys Danijos ambasadoje ir t.t.

Partinė dėmė

Konservatoriai išsižadėjo įkliuvusio savo bendražygio, uoliai dalyvavusio frakcijos posėdžiuose. Bet, deja, jis dalyvaudavo ir partijos renginiuose. Pavyzdžiui, pernai birželio 20 d. dalyvavo Kauno skyrių sueigos tarybos posėdyje, gegužės 13 d. - partijos Ukmergės skyriaus ataskaitiniame susirinkime. Rugsėjo 7 d. nurodytas K.Bartoševičiaus dalyvavimas Europos liaudies partijos (kurios narė yra Lietuvos konservatorių partija) jaunimo savaitėje, gegužės 9 d. - susitikimas su Kazlų Rūdos TS-LKD nariais ir t.t. Jei žmogus neturėjo nieko bendra su partija, tai ko dalyvaudavo jos (partijos, o ne frakcijos) renginiuose ir net ataskaitiniuose susirinkimuose?

„Nespjaudė" į jaunimą

Visuomenę labai domina, ar K.Bartoševičius mėgdavo bendrauti su jaunimu. Vėl keli pavyzdžiai. Pernai gruodžio 10 d. - Lietuvos Junior Achievement mokinių jaunųjų bendrovių Kalėdinė eXpo (darbotvarkių kalba netaisyta, - aut. past.), gruodžio 2 d. - Eišiškių Stanislovo Rapalionio gimnazijos 30-mečio šventė, lapkričio 24 d. - Lietuvos moksleivių sąjungos organizuojama diskusija „Ap(si)švietęs ateik į rinkimus", spalio 4 d. - susitikimas su Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos nariais ir t.t.

Aktyvus prieš visokias fobijas

Bene įdomiausia buvo pernykštės gegužės 12-osios K. Bartoševičiaus darbotvarkė. Po darbo Seime vakare jis patraukė į Švedijos ambasados renginį, skirtą paminėti Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną. Kas tai per diena?

„Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną Europos Sąjunga dar kartą patvirtina savo tvirtą įsipareigojimą gerbti, saugoti ir užtikrinti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų visapusišką ir lygiavertį naudojimąsi žmogaus teisėmis.

Per pastaruosius 10 metų visame pasaulyje matome pažangos ženklų. Vis dėlto diskriminacija ir atskirtis dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės tebeegzistuoja, nerimą kelia vėl silpstančios LGBTI asmenų teisės", - šios dienos proga pernai toks pranešimas patalpintas ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos oficialiame tinklalapyje.

Supaprastintai paaiškiname: bifobija - priešiškumas biseksualios orientacijos žmonėms, transfobija - priešiškumas transseksualams, homofobija - priešiškumas homoseksualios orientacijos žmonėms.

Klausiame teisininkų: kodėl prokuratūra nusprendė netirti informacijos nutekinimo K.Bartoševičiui?

Advokatas, buvęs Seimo narys Rimas ANDRIKIS:

„Sunku neskaičius medžiagos ką nors tiksliai pasakyti, bet linkčiau palaikyti Generalinės prokuratūros nuomonę, kad nusikalstamos veikos dėl informacijos nutekinimo K.Bartoševičiui nėra. Bet yra svarbesnis dalykas - politinis padorumas, politinė etika. Jie politikams, ypač tokio rango, kaip Seimo nariai, turi būti aukščiau nei tokia menka nusikalstama veika", - taip Generalinės prokuratūros sprendimą netirti, kas nutekino informaciją, įvertino R.Andrikis.

Tačiau, pasak jo, turėtų būti atliktas parlamentinis tyrimas šiuo klausimu.

„Deja, dabar nebe tie laikai. Anksčiau politikai net dėl lėktuvo bilieto atsistatydindavo. Dabar „tobulėjame", todėl sunku to tikėtis. Nors duomenų apie skambučius, apie politikų elgesį tomis dienomis yra per akis.

Bet prokurorus aš suprantu. Jei jie nemato nusikalstamos veikos, tai ir neturi imtis veiksmų, kurie palengvintų parlamentinės komisijos darbą. Kita vertus, paviešinimas atlaisvino prokurorus nuo tam tikrų procedūrų Seime ir pagreitino šito pono įtraukimą įtariamuoju. Bet tikrai nemanau, kad iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų informacija išėjo tyčia. O štai iš Seimo ji neabejotinai išėjo tyčia. Tačiau vis tik tai yra politinis elgesys, o ne nusikaltimas", - samprotavo teisininkas.

Jis dar kartą priminė apie konservatorių taikomus dvejopus standartus: jie praėjusią kadenciją „ėdė" premjerą Saulių Skvernelį dėl asfaltuoto keliuko, susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių - dėl suvalgyto kotleto, o daug didesnių savo nuodėmių „nemato".

„Ant kito mato pomidorų padažo dėmelę, bet nemato, kad ant jų pačių visa surūgusi košė užsivertė", - palygino teisininkas.

Advokatas nesistebi ir kitu visuomenę nustebinusiu praėjusios savaitės Generalinės prokuratūros sprendimu - nepradėti tyrimo dėl buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo Algimanto Martinkaus metamų kaltinimų kriminalinei policijai neteisėtu įtakingų politikų bei pareigūnų sekimu.

„Tokios istorijos, apie kokias papasakojo A.Martinkus, teisėsaugos institucijose vyksta kasdien. Nereikia atskiro Martinkaus. Pradedant rajonais rajonėliais ir baigiant aukščiausiu pastatu visur tai vyksta. Martinkus pakalbėjo apie kriminalinę policiją, o kas vyksta FNTT? Ten žmonės iki generolo laipsnio tokius triukus „skaldo". Tai yra aklavietė, liūnas. Valdžiai visiškai nereikalinga tą liūną praskaidrinti, nes jame prasideda visokiausi korupcijos, kontrabandos ir nelegalaus pelno upeliai, vėliau įsiliejantys į didžiules upes.

Martinkaus istorija manęs net nesudomino, nes Lietuvoje ne kartą nuskambėjo gerokai skambesnės bylos. Prokuratūros sprendimas nenustebino. Negi norėtume, kad teisėsauga pati save tirtų?", - retoriškai klausė R.Andrikis.

Advokatas Mažvydas MISIŪNAS:

Anot M.Misiūno, internete buvo paviešinti klausimai, kuriuos opozicija uždavė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ir jos pateikti atsakymai, tuomet tapo žinoma, kad prieš Generalinei prokuratūrai paviešinant informaciją apie K.Bartoševičių Seimo pirmininkei, ši informacija jau buvo patekusi į žiniasklaidą.

„Seimo pirmininkė patvirtino, kad „po keliolikos minučių ji (generalinė prokurorė) man paskambino ir informavo, kad, reaguodama į žurnalistų klausimus, netrukus Generalinė prokuratūra paskelbs oficialų pranešimą spaudai, ir leido suprasti, kad rašte minimas ir Seimo nario mandato atsisakantis asmuo yra tas pats Seimo narys". Taigi žiniasklaidai (prieš siunčiant prokuratūrai raštus su K.Bartoševičiaus atskleista pavarde Seimui) jau buvo žinoma apie bylos duomenis, nes pasak generalinės prokurorės, ji „turėjo reaguoti į žurnalistų klausimus" apie tai, kad Seimo nariui bus pateikti sunkūs įtarimai", - dėsto M.Misiūnas.

Advokatui keista, kodėl socialdemokratai per 7 dienas neapskundė Generalinės prokuratūros sprendimo pradėti tyrimą dėl informacijos nutekinimo.

„Tokiu būdu pats pareiškėjas, kaip inicijavęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, savo rankomis užgniaužė tolimesnį tiesos ieškojimą ir šį klausimą paliko neišnagrinėtą. Be prokuratūros tyrimo to ištirti nėra galimybės.

Praktikoje žinoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga dažniausiai išviešinama prokuratūroje. Žiniasklaida kartais net nesibodi sakyti, kad gauna ją „per savo šaltinius iš prokuratūros". Šiuo atveju žurnalistai neigia gavę šią informaciją iš Seimo", - akcentuoja M.Misiūnas.