4 nuotr.Ketvirtadienį parlamentas rinksis į neeilinę sesiją, kad būtų išsiaiškinta, kas ir kaip galėjo nutekinti informaciją dabar jau buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui apie tai, kad jis figūruoja prokuratūroje pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl pedofilijos.
Jau aiškėja, kad apie įtarimus Seimo nariui, dar iki tai paviešinant, žinojo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau abi tikina nežinojusios, kokiam Seimo nariui gresia toks skandalas. Pasigirdo versija, jog pagelbėti valdžiai galėjo premjerės komanda.
Dabar jau aišku, kad ir skambutis tą lemtingą penktadienį į Čilę K.Bartoševičiui visgi buvo. Ir buvo - iš konservatorių. Frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė skambino, pasirodo „gavusi tam tikrų indikacijų, kad reikia paskambinti". Indikacijos ją pasiekė per „mesendžerį". Žinoma, seniūnė tikina, kad K.Bartoševičiaus neįspėjo apie Generalinės prokuratūros planus atimti jam neliečiamybę.
Paskui seniūne bandė sakyti, kad per tą „mesendžerį" jai pirmiau parašė pats K.Bartoševičius, o ji, esą savo skambučiu jam atsakė. Paprašyta parodyti susirašinėjimą, pranešė, kad naudoja programėlę, kurioje žinutės neišsisaugoja.
Bet dar liko neįmintas klausimas - kas susiejo generalinės prokurorės įvardytas nusikalstamas veikas su K.Bartoševičiaus pavarde? Kaip valdantiesiems pavyko išsiaiškinti, kad pareigūnų akiratyje dėl vaikų tvirtinimo ir prievartavimo yra jų kolega, į Seimą patekęs su konservatorių sąrašu. Gali būti, kad tam buvo pasinaudota tarnybine padėtimi.
Seimo narys, buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis kelia versiją, kad žinodamos tik nusikalstamos veikos straipsnius, valdžios moterys galėjo rasti būdų sužinoti, kokio Seimo nario kėdė dėl to kliba. „Tada prabyla ir premjerė - ji nieko nesužinojo, nieko su niekuo, niekam nieko nenutekino, miega ramiai, bet va dėl savo artimos aplinkos (patarėjų? partijos bendražygių?) negali atsakyti!", - socialiniame tinkle rašė S.Skvernelis.
Komentuodamas situaciją TV3 televizijai, jis pristatė savo versiją: „Dabar nereikia net dedukcijos. Atsiversti Baudžiamąjį kodeksą, turbūt nei Ministrė pirmininkė, nei Seimo pirmininkė to pačios nedarė, yra patarėjai, pasižiūri BK straipsnius, kad tai yra už itin sunkius nusikaltimus ir belieka techninis klausimas, turint kontaktus ir ryšius su policijos sistema, tiesiog paklausti, kur toks tyrimas atliekamas ir kas yra galimas įtariamasis. Tokia yra mano versija, kuri nėra niekuo pagrįsta".
Premjerės I.Šimonytės komandoje yra vienas patarėjas, kuris turi ryšių su policijos sistema. Tai - Kęstutis Lančinskas. Šiuo metu jis yra premjerės patarėjas nacionalinio saugumo ir korupcijos klausimais.
Tačiau daug metų iki to, o tiksliau nuo 1990 m., jis dirbo vidaus reikalų sistemoje, 2005-2009 m. buvo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, vėliau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, ES patariamosios misijos Ukrainoje vadovas, o nuo 2020 m. yra premjerės I.Šimonytės patarėjas. Tiesa, 2021 m. jis buvo pabėgęs į vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės komandą ir tapo viceministru, kad pagelbėtų su neteisėtų migrantų antplūdžio valdymu, bet 2022 m. pavasarį grįžo.
K.Lančinskas vadovavo Vilniaus policijai 2009 m. sausį, kai prie Seimo vyko riaušės, kurių metu policija naudojo gumines kulkas. Užpernai rugpjūtį prie Seimo vėl kilus riaušėms, taip pat buvo linksniuojama K.Lančinsko pavardė. Tuomet S.Skvernelio vadovaujama demokratų frakcija Seime „Vardan Lietuvos" kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad „būtų ištirta, ar ministrė A.Bilotaitė, taip pat vidaus reikalų viceministras K.Lančinskas ir buvęs Vilniaus apskr. VPK viršininkas Saulius Gagas tinkamai vykdė savo pareigas riaušių metu".
Kaip „Vakaro žinias" informavo prokuratūra, gautas skundas informacijos patikslinimui bei sprendimui priimti buvo išsiųstas į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„Vakaro žinios" bando susisiekti su premjerės patarėju K.Lančinsku, tačiau kol kas nepavyko išgirsti jo atsakymų į tokias viešai keliamas versijas.
