Siūloma 2030-uosius paskelbti J.Marcinkevičiaus metais

Seimo nariai R.Šarknickas ir S.Tumėnas registravo Seimo nutarimo "Dėl 2030 metų paskelbimo Justino Marcinkevičiaus metais" projektą.

„Projekto rengimą paskatino Lietuvos kultūrai, Tautai ir valstybei reikšminga sukaktis - 2030 m. sukaks 100 metų, kai 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų r.) gimė poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, akademikas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Justinas Marcinkevičius (1930-2011)", - dėsto parlamentarai.

Justino Marcinkevičiaus kūriniai - poema „Donelaitis", poema „Siena", poezijos rinkinys „Liepsnojantis krūmas", baladžių poema „Devyni broliai", eilėraščių rinkinys „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas", poema „Pažinimo medis", poetinė draminė trilogija „Mindaugas" „Mažvydas", „Katedra" yra itin reikšmingi nacionalinės kultūros pasakojimai, kuriuose poetiškai rekonstruojama Lietuvos istorija, lietuvių tauta, lietuvių kalba, tautos kultūra, tautinė tapatybė, individo pastangos išsaugoti ir kurti tautą bei nacionalinę kultūrą.

„Matome sudėtingą ir daugiabriaunį istorinį-kultūrinį Lietuvos tapsmą valstybe, bendruomenės - tauta, kalbos - kultūra. Lietuvių kultūros kūrėjai, nešėjai - Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Laurynas Stuoka-Gucevičius, Simonas Daukantas, Maironis - tai Marcinkevičiaus kūryboje aktualintos ir apmąstytos lietuvių nacionalinės kultūros kanono figūros. Jos primena, kad ir pats Justinas Marcinkevičius yra lietuvių kultūros kanono kūrėjas, formuotojas ir saugotojas.

Poeto plėtotas lietuviškumo modelis - gimtoji kalba, Tauta, žemdirbių kultūra, tradicinė šeimos ir visuomenės sankloda - atliepė ištisų XX a. kartų patirtį, kurios pažinimas ir kūrybinė refleksija yra būtina formuojant šiuolaikinių kartų lietuvių literatūros suvokimą, kolektyvinę atmintį, istorinę sąmonę ir vertybines nuostatas. Šį lietuviškumo modelį galima atpažinti ir K.Bradūno, J.Juškaičio, M.Martinaičio, J.Strielkūno, S.Gedos kūryboje. Marcinkevičiaus puoselėtas archetipinis lietuviškumo modelis XX a. pabaigoje pakito, nors ir išlaikydamas kai kurias vertybines-mentalines dominantes", - dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

„Justino Marcinkevičiaus fenomenas neatsiejamas ne tik nuo kūrybos, su kuria tapatinosi sovietinės valdžios užgniaužti žmonės, atpažinę savo patirtis, tautos šaknis ir Lietuvos ateities kelią, bet ir nuo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, į kurio veiklą poetas aktyviai įsitraukė.

Rašytojo populiarumas XX a. aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais, kūryba („Eilėraščiai iš dienoraščio" (1993), kūrybos vakarai ir viešos kalbos („Tekančios upės vienybė" (1994) budino tautinį sąmoningumą, atitiko žmonių lūkesčius ir viltis, didino Sąjūdžio gretas, padėjo Lietuvai apsispręsti ir išsivaduoti iš sovietinės okupacijos. Ir pabrėžtina, kad poetas Justinas Marcinkevičius yra vienas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Lietuvos Respublikos piliečių priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume) kūrėjų, nes jis parengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulę.  
Justino Marcinkevičiaus asmeninė laikysena sovietmečiu (jos suvokimui itin svarbi rašytojo esė „Taburetė virš galvos" (par. 1991 m., išsp. 2018 m.), ankstyvoji socialistinio realizmo kūryba (apysaka „Pušis, kuri juokėsi" (1961), užimtos pozicijos ideologizuotame literatūros lauke, kūrybos populiarumo priežastys yra sulaukę nevienareikšmiškų istorikų, literatūrologų, kultūros istorikų vertinimų, interpretacijų, kurių nederėtų suabsoliutinti. Tačiau į juos verta atkreipti dėmesį ir mėginti suvokti, ką mums, XXI a. Lietuvos gyventojams, sako prof. literatūrologė V.Daujotytė, teigdama, kad J.Marcinkevičius „dalyvavo savo tautos žmonių likime, neišvengdamas to, ko neišvengė ir daugelis prisitaikiusių gyventi, išnaudoti bent dalį savo prigimties galimybių. Sąmoningai siekė ginti lietuviškumą, puoselėti kad ir labai varžomą dvasios kūrybingumą", primena Seimo nariai.

Anot jų, demokratinėje valstybėje, pliuralistinėje visuomenėje, kritinio mąstymo bendruomenėje turi gyvuoti skirtingi požiūriai, argumentai ir interpretacijos, kurios tik brandina nacionalinę kultūrą. Naujas Justino Marcinkevičiaus kūrybos perskaitymas, atliksimas kitų kartų, yra būtinas, lauktinas ir skatintinas. O ir pats autorius yra prisipažinęs: „Man visą gyvenimą buvo svarbu išgirsti ir būti išgirstam, suprasti ir būti suprastam."

„Projekto tikslas - 2030 metus paskelbti Justino Marcinkevičiaus metais, pažymint išskirtinės Lietuvos kultūros asmenybės Justino Marcinkevičiaus 100 metų jubiliejų. Pastarasis žymi ne tik asmens, bet ir sudėtingą lietuvių tautos kultūrinės savasties, tautinio sąmoningumo, nacionalinės tapatybės paieškų ir brandos kelią", - reziumuoja Seimo nariai.