1 nuotr.Sausiui liko tik keletas dienų, jau esame kitapus Pusiaužiemio ir žinome, ko laukti iš žiemos. Kas mums tą pasakė? Žinoma, barsukas! Tai jis Pusiaužiemio dieną išlindo iš savo urvo, žvalgėsi ir, nematydamas saulės, grįžo miegoti ant to paties šono. O tai reiškia, kad žiema karaliaus neilgai, kad sniegas tai kris, tai tirps. Ir lietaus bus, ir šilumos, o po to - vėl šaltuko. Žodžiu, žemė neįšals, ledas ant ežerų plonės, o Kuršių marių pakraščiai, vilioję stintautojus, aižės ir ardys ledo tiltus.
Nežinia, kodėl mes taip nemylim žiemos. Ji yra toks pat metų laikas, gal tik kiek ilgesnis, gal kiek sudėtingesnis, atimantis daugiau jėgų. Žiema yra mūsų gyvenimo dalis, pagaliau - mes negalime rinktis nei jos laiko, nei trukmės. Taigi, lieka tik viena - laukti, sutikti, džiaugtis. Dabar, esant po Pusiaužiemio ir žinant, kiek tos žiemos belikę, galime suplanuoti viską: žiemos darbus, žiemos pramogas.
Tiesa... bet ar galima tikėti barsuku - tokiu netoli beįžiūrinčiu, prisnūdusiu žvėrimi? Galbūt jis neturi licencijos, neturi kvalifikacijos ir negali sudarinėti prognozių? Tai kas, kad to jis neturi! Tačiau prigimtis jam pasako daugiau už diplomus ir kvalifikacijas. Barsukas niekada neklysta - prisiminkite, ką jis sakė tą dieną ir gyvenkite pagal jo prognozę...
Neseniai teko bendrauti su viena mokyklos klase... trečiokais, taigi - labai judriais, smalsiais vaikais. Jie daug ką žino apie pasaulį, tačiau šią žiemą dar nelipdė sniego žmonių. Ir pilies iš sniego - taip pat. Po to visi susitarėm, kad laiko buvo, tik jiems niekas nepatarė, nepadėjo, neparodė pavyzdžio. O kam iš jų šiemet teko ledu skrieti karusele? Kuo tokiu?... Atrodo, kad ir karuselės, paties paprasčiausio, bet paties smagiausio žiemos pramogų įrenginio, jie „gyvo" nematė ir nebandė.
Žiema nebus ilgai. Kas ten žino, kokias žiemas matys mūsų vaikai ir anūkai? Ne mažiau svarbu, kokias jas prisimins. Ir už tą esame atsakingi mes visi. Kaip ir už lesyklą, kurią su vaikais turėjome sumeistrauti dar rudenį ir po to kasdien kartu lesinti paukščius. Vis dažniau susiduriu su keistais klausimais: o kodėl to nedaro tarnybos? Juk kokios nors tarnybos turėtų būti... Paprastai atsakau klausimu: o jūs esate pasiruošę tokias tarnybas finansuoti? Ne, žmonės moja rankomis, prie ko čia mes!
Štai tokie esame mes, tokia mūsų žiema. Net ir nežinia, kas nuo ko labiau tolsta: ji nuo mūsų, ar mes nuo jos... Tačiau tarpas tarp mūsų didėja. Mes tikrai nenorime gyventi be žiemos, mūsų gamtai būtini keturi metų laikai. Palikime šią tvarką gyvuoti.
