Ką pasveikino šventas Motiejus?

Nežinia, kas ir kada pavasario paukščiams padovanojo po šventę ir sau suteikė viltį juos pamatyti bei pasveikinti - tai buvo neabejotina drąsu, nes tik paskaičiuokite... pagal visus kalendorius šventas Motiejus yra labai anksti ne tik paukščiams ir mums, nes Užgavėnės ką tik buvo, žiemą išvarėme... Kitais metais šventę tenka minėti prieš Užgavėnes, taigi - dar neatsisveikinus su žiema. O tikroji žiema tik pati gali pasitraukti, jai nepatinka mūsų varinėjimai!

Kur skuba vieversiai? Dar labai nejauku jų gimtinėje, dar žemė gyvybe nealsuoja ir bet kada gali būti sugniaužta, sustingdyta žiemos. Pašals jūsų kojelės, maži giedorėliai, snapeliai grumsto neįveiks, sėklytės iš jo neišpeš. O daugiau nieko nėra... dar anksti.

Ir paukščiams nepatinka mūsų pagraudenimai - jie daro kaip nori: pašiaušia plunksneles, apsupa save pūkuotu debesėliu, įtraukia po plunksnom kojeles - še jums, žiema ir šaltis, mes namuose! Ar gera grįžti namo?

Klausimas į klausimą: ar jums teko kada nors po daug laiko grįžti namo? Ten, kur augote, kur basi lakstėte, kur duonos žiauberė buvo skani ir kvepianti, už viso pasaulio pyragus saldesnė... Prisipažinkite - nebuvo didesnės laimės, nei dar kartą prie to prisiglausti? Ar vieversys, sugrįžęs gimtinėn, yra kitoks?

Taigi, šventas Motiejus yra Vieversio šventė, riba, nuo kurios juos matysime vis dažniau. Jie žinos, kad bet kuri palanki diena jau tinkama lėkti ir čirenti. Iki giesmių toli, joms ne laikas. Bet tyliai lėkti vieversiai nemoka, todėl vis čirkši, kalbasi...

Štai kokios žinios iš gamtos. O dabar pasisukime po mūsų pasaulį, nes yra ir kitų žinių - Vilniuje jau šurmuliuoja knygų mugė. Patikėkite, rašytojams kiekviena mugė yra miela šventė. Jei pristatoma rašytojo knyga, jam šventė dar gražesnė. Kokių knygų ieškosime, mes kiekvienas žinome - gali būti, kad jau turime sąrašus ir suplanavome, kuri iš jų kur bus pristatyta.

Aš žvalgysiuosi po vaikams knygas leidžiančių leidyklų lentynas, bandysiu suprasti, kaip per metus ūgtelėjo Lietuvos vaikams dirbantys rašytojai. Taip jau išėjo, kad pats nuo mažens jautęs knygų alkį ir gyvenęs tam, kad jų būtų kuo daugiau, vaikams parašiau bent keletą vertų (čia mano manymu) knygelių. Kai kurios jų pažintinės, kitos - literatūrinės. Šios mielesnės man pačiam, nes jose aš galėjau svajoti ir nevaržyti savęs.

Bet kuriuo atveju, man labai patiktų, jei vaikai nenusiviltų vaikiškomis knygomis, o jos jiems net to nežinant padovanotų daug žinių ir tą ypatingą jausmą, kurio negalima pasakyti žodžiais, bet perskaičius knygą galima suprasti: taip, pasaulis yra gražus, o mes jame esame atsakingi už viską. Sakysite, kad tai per daug sunku ir sudėtinga vaikams? Jūs klystate, jie jaučia ir išmano daugiau, nei jums atrodo.

Su pavasariu jus, knygų ir gamtos mylėtojai. Eikite į mugę ir sveikinkite švento Motiejaus namo pašauktus vieversius.