3 nuotr.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei pateikė planą, kiek šiemet bus valstybės finansuojamų studijų vietų. Įdomu, kad pagrindinis kriterijus - ne tam tikrų specialistų trūkumas, o absolventų įsidarbinamumo ankstesniais metais rodiklis.
„Sveikatos mokslų studijų krypčių grupės valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių pateikė Sveikatos apsaugos ministerija tokį, koks buvo suderintas ir kokiam buvo pritarta Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komiteto (VUK) 2023 m. sausio 5 ir 20 d. posėdžių metu. Prieš priimdami sprendimus dėl siūlomų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus, VUK įvertino ekspertų tarybų siūlymus ir įžvalgas. Ekspertų tarybą sudaro gausus socialinių partnerių ratas, įskaitant ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovus", - dėstoma projekte.
Pasak ŠMSM, slaugos ir akušerijos specialistų rengimas 2023 m., kaip ir ankstesniais metais, išlieka prioritetinis.
„Planuojant valstybės finansuojamų vietų skaičių slaugos ir akušerijos studijų krypčiai kolegijose ar universitetuose, buvo įvertintas 2022 m. bei ankstesnių metų studentų faktinis priėmimas į valstybės finansuojamas slaugos ir akušerijos studijų krypties vietas ir atsižvelgta, jog 2022 m. nebuvo užimtos 43 vietos universitetuose ir 166 vietos kolegijose. Atsižvelgdamas į tai, VUK siūlė didinti vietų skaičių, lyginant su faktiniu skaičiumi, t. y. vietų skaičių kolegijoms siūloma padidinti iki 212 (2022 m. - 184), universitetuose iki 210 (2022 m. - 187)", - dėsto ŠMSM.
Ji siūlo 2023 m. studijų vietų skaičių palikti tokį, koks buvo 2022 metais, teisės studijų krypčių grupėje - 385. Atsižvelgus į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų trūkumą, dalis teisės studijų krypties studijų vietų numatyta Teisės ir policijos veiklos studijų programai - 100 (2022 m. buvo priimta 15 studentų) ir Teisės ir valstybės sienos apsaugos studijų programai - 25 (2022 m. buvo priimta 0 studentų).
Universitetuose didinamas preliminarus studijų vietų skaičius ugdymo mokslų studijų krypčių grupėje iki 460 (2022 m. - 383), informatikos - 1 370 (2022 m. - 1 300), matematikos, fizinių - 500 (2022 m. - 480), kolegijose didinamas preliminarus studijų vietų skaičius ugdymo mokslų studijų krypčių grupėje iki 280 (2022 m. - 265). Humanitarinių mokslų studijų krypčių grupės preliminarų studijų vietų skaičių, lyginant su preliminariu 2022 metų vietų skaičiumi, universitetuose siūloma mažinti iki 3 proc., kolegijose - 5 proc., o kosmetologijos studijų krypties - nuo 106 iki 100 studijų vietų.
Komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga RUGINIENĖ:
„Blogiausia, kad Vyriausybė ir ministerijos su socialiniais partneriais net nederina, kiek kokių specialistų reikia rengti. Reikia ne iš konteksto paimti, o pažvelgti į visą visumą, kiek specialistų reikia, pradedant nuo profesinių mokyklų ir baigiant aukštosiomis. Dabar išgirstame tik pavienes iniciatyvas, kad reikia įsileisti kuo daugiau piliečių iš trečiųjų šalių ir integruoti juos į mūsų universitetus. Ką reiškia integruoti? Už savus pinigus jie ir dabar gali pas mus studijuoti, tačiau studijos brangios. Tad veikiausiai sulauksime iniciatyvos, kad dar ir jų studijų vietas turėsime finansuoti. O tuo metu mūsų vaikai ne kiekvienas gali sau leisti mokytis, nes finansuojamų vietų trūksta", - akcentavo I.Ruginienė.
Ji pagyrė požiūrį, kad didelis dėmesys turi būti slaugos ir akušerijos specialistams, tačiau ir vėl pasigedo platesnio požiūrio.
„Man įdomu, kodėl nepakankamas požiūris į gydytojus rezidentus. Nemokamos rezidentūros vietos buvo smarkiai apkarpytos, prieš kelerius metus gydytojai rezidentai net protestavo, nes kai taip trūksta gydytojų, turėtų būti skiriamos valstybės pagalbos priemonės. Įdomu, kas šitoje srityje padaryta", - spėliojo profsąjungietė.
Anot jos, net jei rezidentūros vietų skaičius būtų pakankamas, valstybė daro viską, kad jauni būsimieji gydytojai išvažiuotų į užsienį: rezidentai dirba tiek pat, kiek tikri gydytojai, o neretai net ir ilgiau bei sunkiau, tačiau tegauna kelių šimtų eurų algą. Todėl dažnas renkasi rezidentūrą užsienyje, ten „apsitrina" ir nebegrįžta.
„Taip slaugytojų trūksta, tačiau ne tik jų. Ir ne tik gydytojų. Jau ir mokytojų tuoj bus katastrofiškas trūkumas. O ką mes padarėme? Dar ir universitetą, ruošusį pedagogus, panaikinome. Politikai sakė, kad bus didelis progresas. Tačiau atsitiko atvirkščiai", - akcentavo I.Ruginienė.
Jai keista, kad artimiausių mokslo metų valstybės finansuojamos studijų vietos tvirtinamos atsižvelgiant į ankstesnių metų absolventų įsidarbinamumo duomenis. Anot pašnekovės, reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, nes galbūt tam tikrų specialistų trūksta, tačiau baigę mokslus dėl profesijos nepatrauklumo jaunimas ten nesiveržia.
„Reikia visų pirma atsižvelgti į realų specialybių trūkumą. Nereikia bėgti prieš traukinį ir galvoti, kaip įsivežti pigios darbo jėgos. Valstybė turi formuoti švietimo sistemą pagal trūkstamų darbuotojų skaičių ir taikyti priemones, kad tos profesijos būtų patrauklesnės. Bei tam pajungti ir darbdavius. Jei mums trūksta švietimo darbuotojų, pareigūnų, slaugytojų, tai visų pirma reikia jiems gerinti darbo sąlygas, jaunimą skatinti rinktis šias specialybes", - reziumavo I.Ruginienė.
