respublika.lt
 

Ką mes šiuo metu žinome apie situaciją Alytuje? Sunkioji technika grįžtanuotraukos

2019 spalio mėn. 29 d. 14:08:03
Eltos inf.

Tyrimai parodė, kad Miklusėnų gyvenamųjų patalpų ore rastas tam tikras kiekis gaisrui būdingų medžiagų neviršijo maksimaliai leistinų verčių, o tai rodo, kad gyventojai laikėsi pateiktų reikalavimų, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento laikinai einanti pareigas direktorė Dalytė Nekraševičienė.

×
nuotr. 3 nuotr.
N. Cesiulio „Facebook“ nuotr.

 

„Per šią gyvenvietę (Miklusėnus. – ELTA) ir Pramonės rajoną praėjo didžiausias dūmų šleifas. Ir mums buvo svarbu įsitikinti, kaip žmonės buvo saugūs savo namuose. Tyrimai parodė, kad gyvenamųjų patalpų ore tam tikras kiekis gaisrui būdingų medžiagų buvo rastas, bet jis neviršijo maksimaliai leistinų verčių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espreso“ ji.

Pasak jos, tai rodo, kad žmonės atsakingai pažiūrėjo į nurodytus reikalavimus ir saugojosi išorės oro.

„Žmonės turėjo būti užsidarę langus, duris, nevėdinti, išjungti ventiliacijos sistemas, žodžiu maksimaliai laikyti patalpas uždaras ir saugoti nuo išorės oro patekimo. Mūsų tyrimas parodė buičiai būdingų medžiagų, kurie nuo valiklių, baldų gali skirtis, rūkant žmonėms, jų mes radome šiek tiek padidintus kiekius. Tai reiškia, kad žmonės išties laikėsi reikalavimo ir saugojosi nuo išorės oro“, – sakė D. Nekraševičienė.

Ji „Žinių radijuje“ pažymėjo, kad nors gaisras jau užgesintas, žmonės visiškai atsipalaiduoti dar negali.

„Nors (maksimaliai leistinos medžiagų kiekio. – ELTA) vertės ir nebuvo viršytos, tai reiškia, kad šiek tiek dūmų pateko, tai tikrai visiems rekomenduoju, kad negalvotumėte, kad parėjome namo, gaisras pasibaigė ir mes visiškai nieko nedarome. Išsivalyti patalpas drėgnu būdu, vienkartinėmis servetėlėmis, tada jas išsivėdinti (...) plačiai atvėrus langus. Tą tikrai rekomenduoju padaryti“, – akcentavo D. Nekraševičienė.

Primename, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.

Daugiau kaip po savaitės, praėjusį penktadienį, pranešta apie gaisro gesinimo darbų pabaigą.

Gaisravietėje ir apylinkėse kelias dienas buvo gerokai padidėjęs oro užterštumas. Pasak sveikatos apsaugos specialistų, gaisro metu išsiskyrusių nuodingųjų medžiagų sukelti padariniai žmonių sveikatai gali būti jaučiami ir po dešimtmečio.

Penktadienį Maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas, ir uždraudė ūkininkams iš aplink gaisravietę esančių teritorijų jį parduoti, naudoti žmonių maistui ar gyvulių pašarui.

N. Cesiulis: sunkioji technika grįžo į gaisro objektą

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sako, kad sunkioji technika antradienį grįžo į gaisravietę.

„Naujausia informacija, kad sunkioji technika grįžo į gaisro objektą, perkasinėja padangas, kurios pradėjo smilkti. Tikėtina, kad šiandien mes jas bandysime perkasti ir vėl gaisrą lokalizuoti, nes kai kurias susmulkintas padangas reikėjo perkasti 5 kartus“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė N. Cesiulis.

„Man bus kur kas ramiau, kai atliekos bus išvežtos, bus sumokėtos kompensacijos tiek verslui, tiek aplinkiniams gyventojams ir pamiršime gaisrą. Kol kas man dar neramu“, – pridūrė N. Cesiulis.

Jo teigimu, gaisro metu susidariusių atliekų išvežimas, pirminiu vertinimu, gali užtrukti iki Velykų.

„Kai bus išvežta, išsiurbta, matysime, nes kiekiai yra milžiniški. Tai ne vienos dienos darbas. Pirminis manymas, kad sulauksime Velykų“, – sakė N. Cesiulis.

N. Cesiulio teigimu, savivaldybė, suvaldydama gaisrą, darė „daugiau, nei galėjo padaryti.“

„Aš, kaip meras, dariau viską, ką galėjau, nes mano, kaip mero, ir specialisto skambutis yra visai kitoks. Ir jei aš paskambinu įmonės direktoriui ir prašau ekskvakatoriaus, krautuvo, visi procesai vyksta greičiau“, – sakė N. Cesiulis.

Jis taip pat teigė pirmadienį kalbėjęs su savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininku Rolandu Juoniu, kad būtų atlikti keitimai dėl likvidavimo operacijų vadovo. Penktadienį juo buvo paskirtas Jaunius Janonis.

Spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės. Jis užgesintas penktadienį.

Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad tyrimai parodė, jog gaisro paveiktoje Alytaus rajono teritorijoje esančių ūkių pienas yra užterštas kenksmingomis medžiagomis.

Pirmadienį Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos posėdyje Aplinkos ministerijai pavesta įvertinti, ar tinkamai reglamentuota taršias atliekas tvarkančių įmonių veikla, Sveikatos apsaugos ministerija atliks gyventojų sveikatos monitoringą. Žemės ūkio ministerija atlieka pieno ir daržovių užterštumo tyrimus, skelbiama, kad netrukus bus pradėtas tirti ir gruntas.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad gyvulius, kurių pienas Alytaus rajone užterštas, gali tekti skersti.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad Vyriausybė atlygins visą pagrįstai gaisro padariniams priskirtą žalą.

K. Mažeika: oro užterštumo ir kiti tyrimai apims ne tik Alytaus miestą

Įvairūs tyrimai bus vykdomi ne tik Alytuje, bet ir aplinkiniuose miestuose, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Sudėliotas planas ir schema, iš kur paimti mėginiai, kur dar turi būti paimti, ir ta teritorija, kuri bus tiriama tiek oro užterštumo atžvilgiu, tiek kitu, apima ne tik Alytaus miestą ir rajoną, bet ir Birštoną, Prienus, Marijampolę, Lazdijus, visas savivaldybes, kurios daugiau ar mažiau galėjo patirti tam tikrą užterštumo lygį.

Kalbant apie ilgalaikius tyrimus, mums nerimą kelia ir požeminio vandens tyrimai. (...) Kaip ir žmonių sveikatos atžvilgiu, čia taip pat turės būti ilgalaikiai stebėjimai ir monitoringas, įvertinant tiek poveikį gruntiniams vandenims, tiek dirvožemiui“, – po Prezidentūroje vykusio pasitarimo dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo sakė K. Mažeika.

Pasak ministro, gaisras Alytuje didelio poveikio Nemuno žuvims nepadarė.

„Buvo išmoktos pamokos dėl cheminių medžiagų naudojimo gaisre ir jų patekimo į šalia esantį Nemuną, kur kėlė didelius iššūkius aplinkosaugininkams. Šiandien galime pasakyti, kad, praėjus daugiau nei 10 dienų po gaisro, didelio poveikio Nemuno žuvims tikrai nematome“, – teigė K. Mažeika.

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, ūkiams, kurie pateko į užterštą teritoriją, uždrausta tiekti žalią pieną supirkimo punktams, naudoti jį asmeninėms reikmėms ar gyvūnams šerti.

V. Žukas: spragas teko taisyti gaisro metu, pristatė artimiausius planus užgesinus gaisrą

Alytuje kilęs gaisras parodė, kad krizių valdymo sistema nesuveikė, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

„Sistemos spragas teko taisyti krizės eigoje“, – po pasitarimo Prezidentūroje dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo sakė jis.

Pasak J. V. Žuko, visi susitikime Prezidentūroje dalyvavę politikai sutarė, kad būtina siekti, jog krizių valdymo sistema veiktų kuo greičiau.

„Sutarėme, kad sistema (turi. – ELTA) veikti kuo greičiau su minimaliu poveikiu sveikatai ir aplinkai. Orientuojamės į ateitį, kad išmoktume pamokas, kurias patyrėme šio gaisro metu. Tiesiog nebekaltinti vienas kito, kas už ką atsakingas, bet žiūrėti į ateitį, kaip suvaldyti krizę, jeigu tokia įvyktų“, – kalbėjo J. V. Žukas, pranešdamas susitikime suformuluotus trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus.

„Trumpalaikis tikslas – pasirūpinti žmonių sveikata, aplinka ir gaisravietės sutvarkymu – tai bus daroma tiek savivaldybės, tiek valstybės lygmeniu. Ilgalaikis tikslas – užtikrinti, kad tokios nelaimės nesikartotų, o jei įvyktų, kad jų likvidavimas vyktų sklandžiai, suderintai kaip laikrodis“, – sakė prezidento patarėjas.

Artimiausiu metu, J. V. Žuko teigimu, bus prašoma Valstybės kontrolės įvertinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą gaisro Alytuje metu.

Kartu G. Nausėdos patarėjas pristatė ir kitus pasiūlymus, suformuluotus po vykusio susitikimo. Pirmiausia, teigė jis, reikia skubių ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimo dėl gaisravietės vietoje esamo užteršto vandens pašalinimo. Taip pat įvertinti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų ribojamas vienoje vietoje laikomų padangų kiekis.

„Tokių sandėlių mes turime septinis, ir kiekvienas iš jų, mūsų manymu, kelia potencialų pavojų“, – sakė J. V. Žukas.

Taip pat, teigė jis, sutarta, kad reikėtų įtvirtinti reguliavimą, kuris numatytų privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas atliekas tvarkančiam, tačiau ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms.

Taip pat, sakė patarėjas, atliekų produkcijos turėtojams turėtų būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir atliekų perdirbėjams. Galiausiai, sakė J. V. Žukas, susitikime pritarta pasiūlymui priimti teisės aktus, užtikrinančius efektyvų aplinkos apsaugos kontrolės mechanizmą, įskaitant galimybę operatyviai stabdyti ūkinę veiklą, esant atitinkamoms sąlygoms.

„Įstatymo projektai jau yra Seime, juos reikia priimti kuo skubiau“, – apibendrino J. V. Žukas.

Į Prezidentūroje vykusį susitikimą pakviesti premjeras Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

V. Žukas: prieš kaltindami vieni kitus, palaukime ikiteisminio tyrimo išvados

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais V. Žukas akcentuoja, kad Alytaus gaisro metu priimti sprendimą dėl ekstremalios padėties skelbimo buvo Vyriausybės ir atsakingų institucijų, o ne prezidento Gitano Nausėdos atsakomybė.

Į žurnalistų klausimą, ar Alytaus gaisro metu G. Nausėda priėmė teisingą sprendimą, nusprendęs neskelbti ekstremalios situacijos valstybės mastu, V. Žukas teigė, kad šis sprendimas negalėjo būti priimtas prezidento.

„Šiuo atveju ne prezidentas priima sprendimą skelbti situaciją nacionaliniu mastu ar ne, tam yra atsakingos institucijos, ekspertai, ministerijos, Vyriausybė (...) Prezidentas, šiuo metu apeidamas vykdomąją valdžią ir priimdamas savo sprendimus skelbti ar neskelbti ekstremalią padėtį, jis tiesiog neturi tokių įgaliojimų“, – teigė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

V. Žukas taip pat įsitikinęs, kad prieš ieškant, kas yra kaltas dėl Alytaus gaisro krizės, reikia palaukti ikiteisminio tyrimo išvadų.

„Palaukime iki ikiteisminio tyrimo (...) Visų pirma nežinome, dėl ko kilo gaisras. Reikia labai gerai išsiaiškinti, kokios yra priežastys, kas įvyko. Vyksta ikiteisminis tyrimas, prokuratūra jį atlieka“, – teigė V. Žukas, pabrėždamas, kad tyrimas turėtų būti atliktas greitai.

V. Žukas laikosi pozicijos, kad dabar reikia ne tik išanalizuoti situaciją, bet ir užtikrinti, kad panašios nelaimės ateityje nepasikartotų.

„Užuot pradėję kaltinti vienas kitą, ir prezidento pozicija yra tokia pati, reikia susikoncentruoti į ateitį ir pabandyti visiems kartu sutarti, išanalizuoti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus ir įstatymus, kad tokios situacijos daugiau nesikartotų“, – savo poziciją išsakė prezidento patarėjas.

R. Tamašunienė: bus siekiama keisti civilinės ir priešgaisrinės saugos teisės aktus, skirti dėmesį mokymams

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė žada, kad jos vadovaujama ministerija imsis lyderystės stiprinant civilinės ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Ministrė taip pat žada dėmesį įvadiniams mokymams, kuriuose turėtų dalyauti ir vadovai. 

„Vidaus reikalų ministerija (VRM), kaip atsakinga už civilinę saugą, priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi, imsis lyderystės pakeisti teisinį reguliavimą, papildant ar patikslinant įstatymus, kas, kada, kokiais būdais turi suveikti“, – antradienį žurnalistams po susitikimo su šalies prezidentu sakė R. Tamašunienė.

Tuo metu, įvadiniai mokymai, anot jos, turėtų vykti ir politiniu lygiu.

„Didesnis dėmesys bus skirtas įvadiniams civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos mokymams, ypač institucijų, savivaldybių vadovams. Tai turėtų apimti ir politinio lygmens vadovus, ne tik administracijos darbuotojus“, – tikino vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, savivaldybių darbuotojams bus teikiama daugiau informacijos apie civilinę saugą.

„Bus teikiama daugiau metodinės medžiagos, kaip dirbti su savivaldybėse, regionuose esančiais specialistais, suburti kasmetiniams pratybų mokymų susirinkimams, kad kiekvienas iškilus ekstremaliai situacijai gebėtų veikti“, – sakė R. Tamašunienė.

K. Mažeika: institucijos nevertino, kad „Ekologistikoje“ buvo 10 tūkst. tonų padangų žaliavos

Aplinkos ministras K. Mažeika sako, kad gaisro nusiaubtai Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonei „Ekologistika“ savivaldybė buvo išdavusi leidimą laikyti 2 tūkst. tonų padangų, tačiau, teigia jis, patalpose buvo laikoma apie 10 tūkst. tonų padangų žaliavos. Pasak jo, atliekama patikra parodys, ar įmonė tiesiog kaupė tokio pobūdžio produkciją, ar su ja vykdė konkrečią veiklą.

„(Leidimas duotas. – ELTA) dviem tūkstančiams tonų padangų, bet žaliavos – smulkintų padangų ar padangų dalių, kurios naudojamos technologiškai kituose procesuose – buvo gerokai per 10 tūkst. Tai įvertins ekspertizė, kuri šiuo metu vyksta“, – po antradienį vykusio pasitarimo Prezidentūroje dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo sakė jis.

K. Mažeika pažymėjo, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šio aspekto nevertino, nes, teigė jis, to nėra reikalaujama.

„Leidimas yra išduodamas pagal įrangos pajėgumus. Tai vertins specialistai, kokie yra įrangos pajėgumai. Šiuo atveju nebuvo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vertinimo, tai nėra reikalaujama. Tai yra spraga, ateityje turėtų būtinai būti toks (vertinimas. – ELTA)“, – sakė ministras.

Apibendrindamas ministras taip pat deklaravo, kad ilgainiui turėtų atsirasti ir reikalavimas tokio pobūdžio įmonėms turėti pakankamai lėšų krizinėms situacijoms suvaldyti.

„Įmonė turi turėti pakankamai lėšų kaip depozitą tai situacijai suvaldyti, atsitikus vienokiai ar kitokiai nelaimei (...) Tai yra vienas iš būdų, kaip susitvarkyti“, – sakė jis.

Į Prezidentūroje vykusį susitikimą pakviesti premjeras Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REGIONAI: prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį Utenoje pradėjęs regionų vizitus, toliau greičiausiai keliaus į Žematijos miestą.
  • SKRYDŽIAI: sausio-lapkričio mėnesiais „Oro navigacijos“ specialistai aptarnavo 249,7 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu; daugiau nei tris ketvirtadalius visų skrydžių sudarė tranzitiniai skrydžiai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar reikia ES nustatyti vienodą minimalią algą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +3 C

+1 -3 C

 

-1 -2 C

+4 +6 C

0 +2 C

 

0 +1 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1075 PLN - 4.2837
RUB - 70.5731 CHF - 1.0959
GBP - 0.8420 NOK - 10.1238