Sukako lygiai 101-i metai, kai 1923-ų metų sausio 12-ą dieną Lietuvos patriotai iš prancūzų atsiėmė vokiečių Mėmelį, kuris šiandien išdidžiai jau Klaipėda vadinasi. (Keista, kad Vokietija to dar nepastebėjo!)
Štabo viršininkas Juozas Tomkus (slapyvardis „Oksas") kartu su Juozu Budriu pasirašė kreipimąsi, kuriame rašė (kalba netaisyta): „Klaipėdos krašto savanorių kariuomenė, susidariusioji iš liuosu noru jon įstojusių piliečių, yra apėmusi visą šalį. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas pavedė man įeiti Klaipėdos miestan ir atstatydinti praradusią piliečių pasitikėjimą Direktoriją. Jos vieton visame krašte jau veikia gyventojų valia pastatytoji laikinoji Krašto Vyriausybė ir netrukus ji pradės veikti Klaipėdoje. Iki šiam laikui nepralietas nė vienas kraujo lašas, o viso krašto gyventojai su didžiausiu džiaugsmu sutiko perversmą. Visame krašte administracija ir policija eina ir toliau savo pareigas. Tik šiandien, prisiartinę prie Klaipėdos, mes buvome sutikti šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi. Dėl to turiu garbės pranešti Jūsų Excelencijai, kad mano vedamoji savanorių kariuomenė nekariauja su Aukštaja Santarve ir yra visai neutrale prie garbingosios Prancūzų kariuomenės. Mes sukilome tik nepakenčiamosios Direktorijos nuversti. Visa šalies tvarka pasiliks tokia, kaip lig šiol yra buvusi, o su garbingąja Francūzų kariuomene mes norime nustatyti širdingiausius santykius. Dėlto prašau, Jūsų Excelencijos, gerbiamasai pone Ober Komisare, atsitraukti Francūzų kariuomenę į jos būstines ir sulaikyti ją nuo karo veiksmų, o policijai įsakyti eiti savo tiesiogines pareigas, nekliudant man ramiai įžengti Klaipėdon. Jūsų Excelencijos sutikimą išpildyti šį mano prašymą malonėkite pranešti man šiandien ne vėliau 3 valandos 12 sausio, grąžindami mano pasiųstuosius parlamentarius. Atsakomybė prieš Alijantų Vyriausybes už pralietą kraują, jeigu tas atsitiktų, po šitam mano pareiškimui kris ne ant mūsų. Iš savo pusės užtikrinu tiek garbingajai prancūzų kariuomenei, tiek visiems Klaipėdos miesto gyventojams ir valdininkams pilną neliečiamybę. Tik su tais, kas atsidrąsins pakelti ginklą prieš savanorių kariuomenę arba kėsinsis ardyti tvarką ir gyventojų ramybę, elgiuosi sulig karo metų įstatymu", - rašė J. Budrys su J.Tomkumi.
Iškart po to, po sėkmingos lietuvių operacijos, Klaipėdos kraštas buvo atgautas. (Su kuo ir sveikiname visus klaipėdiečius, kol vokiečiai to dar nepastebėjo.)