Kalnų parko greitai nepažinsime

Trys zonos

Visuomenei šis projektas labiausiai kelia nerimą dėl čia planuojamų iškirsti medžių. Pasak projekto vadovės Irenos Sakalauskaitės, jau numatyti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, atskiruose sklypuose kirtimai sudarys nuo 5 iki 10 proc. „Mums svarbiausia archeologinis paveldas, esantis po žeme. Čia savaime sudygę medžiai, kurie dabar brandūs ir paveldą galimai naikina šaknimis. Savaime užžėlę miškai sukuria absoliutų pavėsį, kuris neleidžia susiformuoti žolinei dangai. Eroziją sukelia lietaus, šaltinio vanduo, o žolinė danga apsaugo šlaitus nuo erozijos“, - kalbėjo ji.

Projektuotojo - UAB „Enero“ architektė Judita Balaišytė teigė, jog visa teritorija suskirstyta į tris: Trijų Kryžių kalno zoną, Gamtos vertybių tvarkymo ir pritaikymo lankymui zoną, o trečioji teritorija - Dainų slėnis.

Įgyvendinant projektą bus įrengti papildomi patekimai į teritoriją. Šiuo metu pagrindiniai patekimai - nuo T.Kosciuškos gatvės, nuo Olandų gatvės ir nuo Vilnelės pusės. Trijų Kryžių zonoje bus tvarkomi eroduojantys piliakalnio šlaitai, tvarkomas takų tinklas, laiptai. Bus įrengta informacinių ženklų sistema. Pagrindiniuose takuose atsiras apšvietimo ir grunto stebėjimo sistema. Šioje teritorijoje numatomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai bei sanitariniai valymai.

Gamtos vertybių tvarkymo ir pritaikymo lankymui zonoje, anot J.Balaišytės, aktuali chaotiškai išmintų takų problema, čia irgi nesutvarkyti šlaitai.

„Čia numatoma jungtis nuo T.Kosciuškos gatvės įrengiant pėsčiųjų taką. Pėsčiųjų jungtis tarp Užupio ir Kalnų parko bus per griovas. Tiltas - pėsčiųjų estakada - palengvina susisiekimą. Bus įrengiami laiptai, takai. Bus lauko tualeto pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė. Tvarkomas Altanos kalno bokštelis“, - vardijo architektė.

Trečioji teritorija - Dainų slėnis - pasižymi skurdžia infrastruktūra. Pagrindinis dėmesys nukryps į Stalo kalno papėdę. „Bus įrengtas apšvietimas, rekonstruojama Dainų slėnio estrada, laiptai, suolai. Remontuojama aikštelė, atnaujinama asfalto danga, sutvarkoma lietaus surinkimo sistema. Po estrada įrengiamas 5 korpusų informacinis centras, numatant buitines patalpas ir sandėliavimą“, - informavo J.Balaišytė.

Menkas lankymas

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos l.e.p. direktorius Andrius Skorupskas aiškino, kad Kalnų parko dalyje yra didelis išmindžiotų takų tinklas, šie takai siekia net kelių lygį. Jo teigimu, reikia sureguliuoti žmonių srautus, kad jie galėtų kryptingai patekti į teritoriją. Ne ką menkesnė problema - laiptų stygius. „Vieninteliai šiuo metu mediniai laiptai yra vedantys į Bekešo kalną bei laiptai į Trijų Kryžių kalną. Vaizdas moraliai pasenęs. Būna vandalizmo atvejų. Po kiekvieno pirmadienio reikia eiti ir žiūrėti. Šiukšliadėžių, tualetų trūkumas. Planuojame modernios, šiuolaikiškos, stilizuotos infrastruktūros tinklą“, - teigė jis. A.Skorupskas aiškino, kad iš visų Kalnų parke esančių objektų vienintelis intensyviausiai lankomas yra tik Trijų Kryžių kalnas. „Bekešo kalnas, Altanos kalnas, Stalo kalnas yra viso labo suniveliuotas kraštovaizdžio elementas. Taigi reikia išplėsti lankymo infrastruktūrą. Šiuo projektu siekiama išryškinti visą Vilniaus piliakalnio - kultūros paminklo - vaizdą, kad žmonės galėtų matyti visą kalnyną“, - kalbėjo A.Skorupskas.

Kultūros ministerijos duomenimis, šiam projektui planuojama skirti iki 5,35 mln. eurų, iš jų didžiausia dalis bus ES lėšos.

Paminklosaugininkės Gražinos DRĖMAITĖS komentaras:

Visiems, ir man pačiai, baisiai skaudu tie medžių kirtimai, tai tragedija. Ir tai, kad žmonės laimėjo dėl Sapiegų parko, tai čia labai gerai. Kalnų parkas yra paveldas, tai saugoma teritorija, yra įstatymai ir privalu laikytis įstatymų. Bet viskas turi būti daroma labai delikačiai. Lietuvai reikalinga tvarka, o tvarkymas turi būti profesionalus. Nenorėčiau tikėti, kad, kalbant apie šį projektą, daroma kažkas blogai. Vis dėlto aš Jarukaitienę (Antaniną Jarukaitienę, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patarėją, - aut. past.) pažįstu kaip labai padorų žmogų.

Aplinkos ministro Kęstučio MAŽEIKOS komentaras:

Kultūros ministerija lipa ant to paties grėblio, kaip ir Vilniaus savivaldybė. Nesvarbu, kiek ir kokių medžių yra kertama, svarbu, kad veiksmai būtų atlikti nuosekliai ir nepykdomi žmonės, bendruomenė. Mano manymu, pirmiausia turi būti diskusija su visuomene. Taip pat ekspertų vertinimas, arboristų įžvalgos dėl nuošliaužų. Reikia įvertinti viską, kad nebūtų kaip su Gedimino kalnu. O čia - trumpas projekto aptarimas yra bandymas prisivyti nuvažiuojantį traukinį. Pasikartosiu, turi būti pakankamai laiko diskusijoms ir išsamiems atsakymams. Ar bus pasodinta medžių daugiau, išplėsta parko riba, ar įrengti takeliai aplenks brandžius ir senus sveikus medžius ir panašiai. O dabar bandoma užsidėti pliusiuką, kad procedūra atlikta. Taip neturi būti.