Kas šiandien duoda nurodymus susidoroti?

Nepatogūs klausimai

Opozicija ministrei A.Armonaitei raštu buvo pateikusi 7 klausimus, susijusius su cenzūros taikymu.

„Vasario 23-26 d. LITEXPO parodų centre vykusioje knygų mugėje šio centro vadovybė nurodė iš mugės erdvės pašalinti meninę instaliaciją, kuria buvo pristatoma knyga „Baimės metai" (leidėjas - Sveikatos teisės institutas). Knygoje analizuojamas pandemijos valdymas, o instaliacijoje - iš blokų sudėtoje sienos imitacijoje - buvo nurodyti žodžiai „baimė" , „knyga, kurios bijo", „premjerė", „2020-2022". LITEXPO vadovybė nurodė išmontuoti ir pašalinti meninę instaliaciją, nes, neva nenorinti problemų, be to, esą, yra gavusi reikalavimus iš O.Šurajevo nuimti šią, neva „politizuotą", instaliaciją. Kaip vertinate tokią saviraiškos ir minties laisvės cenzūrą, kuomet nurodoma pašalinti menines instaliacijas vien dėl to, kad ant vienos iš jų kraštinių užrašytas žodis „premjerė", net nepaminint jokio asmens pavardės?", - teiravosi opozicionieriai.

A.Armonaitė atsakė, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija neorganizuoja knygų mugių, nes turi svarbesnių darbų. Mugėse leidyklos iš LITEXPO nuomojasi plotą ir savo nuožiūra sprendžia, ką rodyti savuose stenduose.

„Ar O.Šurajevas užima kokias nors pareigas jūsų vadovaujamoje ministerijoje, Vyriausybėje ar LITEXPO, ar turi valdingus įgaliojimus duoti nurodymus dėl ekspozicijų turinio ir formos?", - nerimo Seimo nariai.

Ministrė tikino, kad jos ministerijoje O.Šurajevas nedirba, ir, kiek žino, nedirba ir Vyriausybėje ar Vyriausybės kanceliarijoje. Bet jis esą gali reikšti savo pilietinę poziciją kaip ir bet kuris kitas mugės lankytojas. A.Armonaitė pasikartojo, esą leidyklos pačios sprendžia, ką rodyti stenduose, LITEXPO vadovybė reikalavimo išmontuoti meninę instaliaciją nepateikė, leidykla pati nusprendė.

Ministrės atsakymai neįtikino parlamentarės Agnės Širinskienės, kuri ir buvo viena iš A.Armonaitės pakvietimo „ant kilimėlio" iniciatorių. Pasak jos, LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius interviu žiniasklaidai pripažino, kad sulaukė O.Šurajevo pastabų, todėl kreipėsi į leidyklą.

Tačiau A.Armonaitė tikino pati kalbėjusi su LITEXPO direktoriumi ir jo žodžiu tiki: nebuvo reikalavimo išmontuoti instaliaciją, pati leidykla priėmė tokį sprendimą.

LRT vadovė inicijavo mobingą

„Kai valstybėje yra nurodoma nugriauti tam tikras instaliacijas, kai valstybėje LRT direktorė leidžia, kaip Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) įvardino, užsiimti mobingu žmonių, kurie, pasak direktorės, patenka ne į tą laidą, atžvilgiu... Tokios situacijos kvepia Baltarusija", - konstatavo A.Širinskienė.

Ji turėjo mintyje šią savaitę LŽS išplatintą pranešimą apie tai, kad gavo LŽS narės, žurnalistės ir Vilniaus universiteto (VU) dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės pranešimą apie jos atžvilgiu taikomą mobingą VU. Dėstytoja pateikė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto oficialius posėdžių vaizdo ir garso įrašus, taip pat posėdžių išrašus ir komiteto kreipimąsi į VU centrinę etikos komisiją. Gautame pranešime nurodoma, kad Žurnalistikos bakalauro programos komitete vykdomi aiškiai išreikšti veiksmai ir siekis sunaikinti asmens reputaciją ir susidoroti su doc. dr. J.Mažyle kaip dėstytoja.

Pasak LŽS, susipažinus su pateikta medžiaga, akivaizdu, kad šį persekiojimą savo kreipimusi į komiteto pirmininką doc. dr. A.Gudauską inicijavo, kryptingai ir atkakliai vykdė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos socialinė partnerė, šio komiteto narė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Kaltinamosios" net neišklausė

„Net trijuose Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto, vadovaujamo doc. dr. A. Gudausko, posėdžiuose buvo svarstytas J.Mažylės dalyvavimo TV laidoje „Sengirė" faktas ir jos asmenybė, profesinė kompetencija, vertybės, įsitikinimai. Pažymėtina, kad į šią laidą doc. dr. J.Mažylė buvo pakviesta pristatyti jos parengtą žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo knygą.

Minėtuose posėdžiuose buvo aptariami, nagrinėjami, svarstomi būdai kaip doc. dr. J.Mažylę pašalinti iš universiteto, netgi inicijuojant studentų skundus. J.Mažylei apie šiuose posėdžiuose svarstomus su ja susijusius klausimus nebuvo ne tik pranešta, bet ir buvo nuspręsta jos nekviesti į tuos svarstymus", - dėstoma LŽS pranešime.

Beje, J.Mažylė net neišklausyta būtent LRT vadovės reikalavimu.

„Kartu su LRT generaline direktore psichologinio spaudimo, niekinimo būdus planavo, vykdė mobingą ir kiti Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto nariai, kurie yra ir LRT darbuotojai. Visi šie asmenys susiję tarnybinio pavaldumo santykiais, todėl čia iškyla ir klausimas dėl jų nepriklausomumo", - dėstoma LŽS pranešime.

Šiurpūs kadrai

„Vakaro žinių" žurnalistai irgi peržiūrėjo filmuotą medžiagą iš komisijos posėdžių. Teko pašiurpti. LRT vadovė komisijoje jautėsi kaip jos vadovė, nurodinėdama, kokiu būdu (slaptai ar atvirai) reikia balsuoti už sprendimus. O kai buvo pasiūlyta išklausyti pačią J.Mažylę, M.Garbačiauskaitė-Budrienė pasiūlė „nežaisti draugiškų teismų". LRT vadovė net pareiškė, kad dėstytoja, kuri dėsto žiniasklaidos teisę, elgiasi neprofesionaliai eidama į „abejotinos reputacijos kanalą" OpTV. O kanalo reputacija, pasak jos, abejotina, nes viena jo savininkių yra „taip vadinama žurnalistė Rūta Janutienė".

Toliau drabstydama purvus M.Garbačiauskaitė-Budrienė rėžė, kad kanalas „šališkas, skandalingas, bulvariškas, kviečiami skandalingi veikėjai, formuojami naratyvai", todėl iškėlė J.Mažylės profesionalumo klausimą. Kitaip tariant, pareikalavo, kad dėstytoja netektų darbo. Pasak jos, dėstytoja „negalėjo nesuvokti, kur lankosi".

Šokiravo ne vieną

„Štai kaip atrodo „žodžio laisvė" nepriklausomoje Lietuvoje: LRT vadovė kreipiasi į Studijų programų komitetą ir reikalauja ne tik nubausti nepaklusnią dėstytoją, bet skatinti studentus ją skųsti, jos dalyvavimą OpTV laidoje prilyginant nekokybiškam dėstymui ir t.t. Jei taip valdomas LRT, suprantu, kodėl iš visuomeninio pastaruoju metu jis tapo valstybiniu-partiniu", - savo nuomone feisbuke pasidalino žinomas teisininkas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė. Panašiomis nuomonėmis dalijosi ir kiti garbūs asmenys. Dažnas rašė, jog tokie žmonių svarstymai komisijose primena sovietų laikus.

O pati J.Mažylė „Vakaro žinioms" sakė kol kas nieko nekomentuosianti.

„Kaip žinote, LŽS kreipėsi į fakulteto tarybą. Kol niekas nieko nenusprendė, nieko nekomentuoju. Padariau viską, kas nuo manęs priklausė, parašiau pasiaiškinimą etikos komisijai ir kreipiausi į LŽS. Kai viskas baigsis, duosiu interviu", - pažadėjo J.Mažylė.

Komentuoja buvęs LRT tarybos narys Artūras RAČAS:

„Monika dar nuo „Delfi" laikų taip elgiasi visą laiką: visi, kas galvoja truputėlį kitaip nei ji, yra priešai. Manau, kad niekas nepasikeitė. Pareigos keičiasi, įpročiai išlieka", - LRT vadovės „pasirodymą" pakomentavo A.Račas.

Anot jo M.Garbačiauskaitė-Budrienė turi galią, nes komisijoje, „teisusioje" J.Mažylę, dirba jos pavaldiniai, todėl pasinaudojo galia norėdama pakenkti jai nepatikusiam asmeniui.

„Net siūlė neišklausyti J.Mažylės. Deja, kai norima kam nors pakenkti, nekaltumo prezumpcija negalioja", - apgailestavo A.Račas.

Pašnekovas pasidalino mintimis ir apie O.Šurajevo daromą įtaką mūsų politikams.

„Instaliacija nepatiko ne bet kam, o žmogui, kuris buvo išrinktas valstybės kūrėju ar tai nacionaline vertybe. Kai nacionalinės vertybės ką nors sako, reikia vykdyti", - ironizavo A.Račas.

Pasak jo, tuo nebereikia stebėtis.

„Nes Lietuvoje turime keliasdešimt teisuolių, kurie turi sklaidos kanalus, turi armiją juos palaikančių, kaip chunveibinų. O jie patys nieko negalvoja ir galvoja taip, kaip sako nacionalinės vertybės. Aišku, tai pavojinga, nes tie teisuoliai net nėra rinkti, bet formuoja nuomonę. Ir ne visada teisingą.

Pavojinga demokratijai, bet tiesiog taip jau nutiko. Ir nežinau, ar tai gali pasikeisti", - abejojo A.Račas.