1 nuotr.Nors karinės grėsmės lygis Lietuvai nėra pakitęs, visgi antradienį posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje (VGT) sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys.
„Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos. Tai, ką galima šiandieną pasakyti, kad Lietuvos saugumo situacija priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje dinamikos, bet taip pat ir nuo įvykių kituose regionuose ir globaliai“, – po VGT posėdžio teigė K. Budrys.
„Galima konstatuoti, kad esminių, didelių pokyčių vertinant artimiausio laikotarpio karines grėsmes Lietuvai, jų nėra, tačiau, žinoma, kad tiesioginė karinė grėsmė visam aljansui ir NATO išlieka Rusija“, – taip pat pridūrė jis.
Todėl, pasak K. Budrio, VGT buvo sutarta, kad Lietuvai yra privalu svarstyti ir planuotis įvairius veiksmus įvairių saugumo scenarijų atveju.
K. Budrio teigimu, VGT buvo pristatytas ir tankų platformos politinis, ekonominis, pramoninis ir finansinis vertinimas.
Šauktinių skaičius augs kasmet
Antradienį posėdžiavusi VGT taip pat kalbėjo apie šaukimo į privalomą karinę tarnybą pokyčius. Kaip patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių.
„Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – atsakydamas į žurnalistų klausimus po VGT posėdžio sakė A. Anušauskas.
Pasak ministro, didinant šauktinių skaičių bus reikalinga ir papildoma ginkluotė, amunicija, aprūpinimas. Tačiau, jo nuomone, tam staigių didelių investicijų neprireiks.
„Galima pastatyti karinius miestelius pakankamai greitai. Tomis sąlygomis viešojo ir privataus kapitalo partnerystės būdu, kai didelės sąnaudos suskaidomos į 10-12 metų laikotarpį. Jeigu mes toliau rinksimės šį kelią, tai tos metinės sąnaudos nebus didelės“, – sakė jis.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
