Skelbiama džiugi žinia, kad nuo kitų metų (2022) sausio pirmos dienos kils vidutinė senatvės pensija. Nuspręsta, kad ji didės 51 euru ir sieks 465 eur, o su būtinuoju stažu - 48 eurais iki 489 eur. Kiek realaus augimo turėsim?
Prieš tai vidutinė senatvės pensija siekė 414 eurų ir ūgtels net 11,5%, o su būtinuoju stažu - nuo 441 iki 489 eurų, kiek daugiau 9 %. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų geras augimas, tačiau reikia nepamiršti išorinių reiškinių. Kokių? Infliacija.
Infliacija yra toks bjaurus reiškinys, kuris suvalgo ne tik tavo pajamas, bet ir santaupas. Jeigu tik tos pajamos neauga taip greitai kaip infliacija.
Standartiškai infliacija yra laikoma produktų ir paslaugų kainų augimu ir tai nėra blogas apibrėžimas. Tačiau yra ir kita reikalo pusė. Infliacija - tai ne tik brangimas, bet ir atpigimas. Atpigimas ko? Darbo jėgos. Nes jeigu atlygis nekyla taip pat greitai kaip bendroji infliacija, reiškia, tavo darbo jėga atpigo ir, mielasai, skursti.
Tačiau pensininkai dažniausiai jau nebedirba, o dirbančiųjų problemos yra tik jų pačių reikalas.
Žiūrim kokią turime infliaciją? Metų pradžioje buvo 3,6%, o dabar - virš 8%. Ekonomistai žada, kad metų gale gali pasiekti ir visus 10%. Neaišku kodėl jie žada, jog kitų metų pradžioje infliacija „atlėgs" (toks neįpareigojantis žodelytis), nes elektros ir šildymo kainos turėtų tik augti.
Tačiau, bet kuriuo atveju, pensininkų pensijų augimas susivalgo dar net nepaaugęs. Nes augimas nusimato tik nuo sausio pirmos dienos, o valgyti ir mokesčius mokėti reikia dabar.
Antra, augimas panašus ar net kiek mažesnis už esamą ir būsimą infliacijos lygį.
Išvada, pensininkai sulauks ne pensijų augimo, o šiokios tokios kompensacijos, jog pajėgtų išsimokėti už savo būstus.
Štai tokia ta pensijų augimo aritmetika: Iš vienos kišenės į kitą.