16 nuotr.Lytiškumo temos vis dažniau aptarinėjamos ne tik kuriant mokyklų programas, bet ir priimant įstatymus. Nerimstant diskusijoms dėl Stambulo konvencijos, Partnerystės įstatymo ir lytiškumo tapatybės, „Vakaro žinios" jau kurį laiką atlieka Seimo narių apklausą. Į tris paprastus klausimų apie tai, kiek yra lyčių ir ar lytį galima pasirinkti, gali atsakyti ne visi.
Jau kuris laikas klausinėjame Seimo narių apie lytiškumą, kad išgirstume kiekvieno Tautos atstovo nuomonę. Artėjant kitiems rinkimams, ši apklausa gali būti puikiu papildomu įrankiu rinkėjams sužinoti, ką apie lytiškumą galvoja jų išrinktas Seimo narys.
Kiekvienam politikui pateikėme tris paprastus klausimus, į kuriuos galima atsakyti net vienu žodžiu.
Pirmasis skamba taip: Kiek yra lyčių?
Antruoju klausėme, ar lytį galima pasirinkti?
Trečiasis klausimas yra susijęs su diskusijomis apie besikeičiančias ugdymo programas mokyklose. Nuo rugsėjo mokyklose vaikai bus mokomi gyvenimo įgūdžių. Dar visai neseniai, diskutuojant apie lytiškumo programų atnaujinimą, kai kurie tėvų atstovai pastebėjo, kad lytiškumo ugdymo ir pasirengimo šeimai programose nėra lytį nurodančių sąvokų, tokių kaip „vyras" ir „moteris", „berniukas" ir „mergaitė", „tėtis" ir „mama". Kai kurie Seimo nariai, atsakydami į apklausos klausimus, taip pat piktinasi tokia tvarka. Nors, kaip anksčiau yra nurodžiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šios sąvokos programose nėra dabar ir nebūdavo aptariamos anksčiau, programose visada kalbama apie mokinius, lytį nurodančių sąvokų jose nėra.
Taigi, kiekvienas Seimo narys išgirdo šiuos tris klausimus:
1. Kiek yra lyčių?
2. Ar lytį galima pasirinkti?
3. Ar Lietuvos mokyklos vaikams dėstomose programose turėtų būti atsisakoma lytį nurodančių sąvokų „moteris“ ir „vyras“, „mama“ ir „tėtis“ bei pan.?
Skelbiame pirmąją dalį Seimo narių atsakymų. Beje, apklausa dar nebaigtinė, tad joje dar nesudalyvavę politikai neturėtų nustebti išgirdę šiuos klausimus.
Liberalų sąjūdžio narys Arminas Lydeka, vos išgirdęs klausimus, į juos atsakė trumpai ir aiškiai:
1. Dvi.
2. Taip.
3. Ne, neturi būti atsisakoma.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" narei Rimai Baškienei klausimai taip pat nepasirodė sudėtingi:
1. Dvi
2. Ne
3. Ne, neturėtų būti atsisakoma.
O štai „laisvietė", Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė arba nežinojo, arba nesugebėjo suskaičiuoti, kiek lyčių yra, todėl atsakyti į klausimus atsisakė. „Ačiū už Jūsų klausimą. Informuojame, kad tai ne Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetencijos klausimas", - atsakymą perdavė jos atstovai.
Tuo metu ministrės kolega, „laisvietis" Marius Matijošaitis, pasirodo, mano, kad viskas liberalų pasaulyje yra įmanoma.
1. Yra dvi biologinės lytis.
2. Žmogaus socialinės galimybės yra neaprėpiamos ir negali būti nuosprendžiu apspręstos nuo gimimo. Viskas - galima.
3. Dar ne.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat nesiryžo suskaičiuoti, kiek yra lyčių. Jos atsakymas skamba taip: „Atsiprašome, bet šie klausimai nėra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos ribose."
Buvusiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui į klausimus atsakyti kliūčių nekilo:
1. Vienareikšmiai, dvi.
2. Lytis yra biologiškai apspręsta.
3. Manau, kad tai būtų didžiulė klaida visuomenės raidai.
Konservatorė Jurgita Sejonienė:
1. Biologinės lytys yra dvi.
2. Biologinė lytis yra determinuota, bet šiai dienai lytį galima pakeisti intervencijos ir hormonų pagalba.
3. Nemanau, kad reikėtų atsisakyti tokių sąvokų.
Premjerė Ingrida Šimonytė į žurnalistų užduotus apklausos klausimus tiesiogiai atsakyti nesiryžo. Per savo atstovus ji perdavė tokį abstraktų komentarą: „Žmogui gimus, lytis užfiksuojama pagal tam tikrus fiziologinius požymius. Neteko girdėti apie žmones, pasirinkinėjančius lytis, nors teko girdėti apie tokius, kurie nesijaučia esą tos lyties, kuri užfiksuota dokumentuose.
Manau, kad jie nusipelno pagarbos, kaip ir bet koks kitas žmogus. Ugdymo programų ekspertė nesu ir pasitikiu tais, kurie jas rengia remdamiesi moksliniais tyrimais ir analize. Nemanau, kad ugdymo programose mama/moteris turi virti barščius ir tvarkyti kambarius, o tėvas/vyras - konstruoti kosminius laivus ir daug uždirbti, nes tiek vyrai, tiek moterys geba daryti visus šiuos dalykus. Vienok, tai neturi nieko bendra su Jūsų minimų sąvokų vartojimu, o tik su tam tikrais stereotipais."
Su Darbo partija į Seimą patekęs Virginijus Jukna atsakė taip, kaip visiems frakcijos atstovams pasufleravo frakcijos valdžia:
1. Žmogus turi dvi prigimtines lytis - vyrišką ir moterišką.
2. Esant tam tikroms emocinėms ar fizinėms vieno ar kito individo raidos problemoms, šiuolaikinė medicina leidžia pakeisti lytį. Tačiau lytis apibūdina žmogaus ar gyvūno rūšių priklausomybę vienai iš dviejų gyvųjų būtybių ginčių: vyriškajai arba moteriškajai. Tad jos pačiam pasirinkti nėra lemta.
Pagal akademinę mediciną lyties pasirinkti negalima. Vyru gimęs žmogus, pagal genetinį kodą, chromosomų kodavimą XY, pagal vidinius organus - visą gyvenimą gyvens ir funkcionuos kaip vyras. Išorinių lytinių organų keitimas: estetinė, plastinė chirurgija, hormonų terapija, gali jį vizualiai sutapatinti su moterimi, tačiau mediciniškai (ligos atveju) jis bus gydomas kaip vyras. Tad atsakymas ar galima lytį pasirinkti - negalima.
3. Šeimos įtaka, motinos ir tėvo vaidmenys auginant vaikus, yra labai svarbūs tolimesnei jų raidai. Šeima ir tėvai formuoja pagrindines vertybes, jie tampa pamatu bręstančiai asmenybei. Todėl mokyklos neturėtų atsisakyti jūsų minėtų sąvokų.
Tokius pačius atsakymus pakartojo ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Aidas Gedvilas. Tad liko neaišku, kad autorius, o kas tik nusirašinėjo.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas:
1. Dvi
2. Gimstame kažkurios lyties, bet būna atvejų, kai žmogus gimsta turėdamas abiejų lyčių požymių. Gali būti ir tokių atvejų, kai žmogus psichologiškai jaučiasi lyg ne savo kūne. Tuomet irgi žmogui reikalinga pagalba. EŽTT daugiau kaip prieš dešimt metų yra priėmęs sprendimą byloje L prieš Lietuvą dėl to, kad Lietuvoje nėra įstatymo, kuriuo tokiems žmonėms būtų padedama. Tai buvo pripažinta kaip žmogaus teisių pažeidimas.
3. Atsisakyti reikėtų ne sąvokų, o stereotipų. Yra socialiniai lyčių stereotipai, kurių turime atsisakyti ir suprasti, kad tiek vyrai, tiek moterys yra lygūs. Matome, kad ir kariuomenėje jau tarnauja ir moterys, tai nebėra tik vyrų teisė ar pareiga. Socialinių stereotipų atsisakymas, mano manymu, yra ilgo edukacinio laikotarpio iššūkiai.
O štai Seimo narys Arūnas Valinskas, panašu, į klausimus bijo atsakyti konkrečiai:
1. Taip
2. Be abejo. Kiekvienais metais laukiu nesulaukiu, kol Nerimi pradės plaukti ledas. Tuomet, stebėdamas pro šalį upės tėkmės nešamas baltas lytis, išsirenku vieną iš jų, ir sau mintyse pasakau - „tu esi mano". Taip aš pasirenku savo lytį, ir, tikiu, ji pasirenka mane.
Manau, kad pažangos labui, Lietuvos švietimo sistemoje reikia atsisakyti ne tik šių sąvokų, bet ir verbalinio bendravimo apskritai. Gamtoje labiausiai paplitusi komunikacijos forma yra bioliuminescencija, kuomet organizmai komunikuoja šviesos signalais. Esu įsitikinęs, jog mūsų vaikų mokymas galėtų būti pakeltas į kitą lygį, vietoje vadovėlių jiems duodant prožektorius, ir išmokant juos bent jau išblyksėti Morzės abėcėlę. Taip ne tik išaugintume kartą, kuri yra arčiau gamtos, bet ir geriau ją paruoštume galimiems ateities kontaktams ir bendravimui su nežemiškomis civilizacijomis.
Kitų seimūnų atsakymai - kitą savaitgalį!
