Prasidėjo nauji metai ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) padarė praėjusių, 2023 metų orų, vidutinių sąlygų ir meteorologinių reiškinių suvestinę, kurią galima rasti atsinaujinusiame LHMT tinklapyje.
Peržvelgus pateiktas suvestines ir grafinę medžiagą - nieko labai stebėtino: metai buvo gerokai šiltesni už normą ir pagal šiltumą atsidūrė trečioje vietoje.
Beje, kiti patys šilčiausi metai pasitaikė per pastarųjų penkių metų laikotarpį (2020 ir 2019 m.). Tiesa, ne visi mėnesiai praeitais metais buvo anomaliai šilti - didžiausią įtaką metiniam oro temperatūros vidurkiui turėjo žiemos (sausis, vasaris) ir vėlyvos vasaros (rugpjūtis, rugsėjis) mėnesiai.
Čia ne klaida, 2023 metų rugsėjis pagal terminius rodiklius atitiko meteorologinės vasaros sąlygas. Praėjusiais metais buvo gausu hidrometeorologinių reiškinių, kurie atitiko stichinių ir katastrofinių reiškinių kriterijus. Tai stipri kaitra, sausra, labai intensyvios liūtys, labai stambi kruša, labai stiprus škvalas, vėlyvos stiprios šalnos, pasikartojantys aukšti žiemos (šaltojo sezono) poplūdžiai upėse ir kt.
Paprastai meteorologinių reiškinių gausa pasižymi tropinės kilmės oro masės mūsų platumose. Jos turi žymiai didesnį energetinį potencialą lyginant su poliarinėmis (vidutinių platumų) oro masėmis, nes talpina savyje daugiau drėgmės, yra šiltesnės ir vidutiniškai nepastovesnės. Tokie reiškiniai, kaip liūtys, kruša, perkūnijos, škvalas būna intensyvesni, nes konvekciniai reiškiniai tokiose oro masėse galingesni, kamuolinių lietaus debesų viršūnės aukštesnės ir šaltesnės.
Be konvekcinių reiškinių tropinės oro masės dar lemia ekstremaliai aukštą dienos maksimalią ir nakties minimalią temperatūrą, ypač, jeigu orai dienos metu mažai debesuoti, o oro masė drėgna. Tokiems orams užsitęsus prasideda sausra.
Per pastaruosius 12-15 metų tropinės kilmės oro masių advekcija šiltuoju metų laiku tapo dažnesnė, todėl ir išvardinti ekstremalūs reiškiniai tampa dažnesni.
Grįžkime į dabartinius orus. Sausio 1 dieną prasidėjęs staigus orų atšalimas nebuvo netikėtas ir prognozuotas dar praėjusių metų pabaigoje, kai virš šiaurinės Skandinavijos pradėjo stiprėti poliarinis anticiklonas. Jis susidarė šaltoje oro masėje, bet ne arktinėje, tačiau neigiamas spinduliuotės balansas ir giedri orai dar labiau atvėsino orą tame anticiklone.
Per kelias dienas sustiprėjęs ir išsiplėtęs jis ėmė „traukti" orą iš Arkties baseino (Poliarinio Uralo ir Naujosios Žemės regiono) link Karelijos, Suomijos, šiaurinės Švedijos ir Baltijos šalių.
Minimali oro temperatūra nuo Karelijos iki Skandinavijos kalnų viršūnių Norvegijoje vietomis krito iki -40 °C ir žemiau.
Stipriausiai iš Baltijos šalių nuo šalčio nukentėjo Estija. Ten nuo sausio 2 dienos minimali oro temperatūra daug kur krito žemiau -20 °C, o žemiausia fiksuota šalies šiaurės rytuose -26 - -28 °C.
Latvijoje taip pat vietomis šalčiai siekė -20 - -25 °C, bet teritorija su tokia žema oro temperatūra buvo mažesnė (šiaurės rytinė ir šiaurinė dalys) ir truko trumpiau.
Lietuvoje taip pat ryškus terminis šiaurė-pietūs kontrastas: žemiausia minimali oro temperatūra buvo fiksuojama šiaurėje ir šiaurės rytuose (-15 - -17 °C), o aukščiausia - pietvakariuose.
Pietiniams Lietuvos rajonams dar pasisekė, kad Atlanto ciklonai slinkdami į rytus per Vidurio Europą šiek tiek paviršių padengė sniegu ir šalčio poveikis augalams (šaknims) buvo mažesnis.
O Žemaičių aukštumoje ir daug kur Latvijoje bei Estijoje šaltis spaudė esant besniegiam paviršiui. Tai greičiausiai turės įtaką vaismedžiams ir kai kuriems žiemkenčiams.
Šaltis Baltijos regiono dar nepaliko ir pasitraukus nedideliam cikloniniam sūkuriui (kuris dar vietomis barsto snaiges ) jis dar sustiprės.
Šiandien anticiklonas iš Skandinavijos vėl plėsis į pietus ir pietryčius, debesuotumas mažės, šaltis sustiprės.
Ateinančią naktį šalčiausia bus Latgaloje ir Vidzemėje - vietomis -20 - -25 °C, panašiai - pietrytinėje Estijos dalyje, Lietuvoje -15 - -20 °C, kiek silpnesnis šaltis pajūryje ir šalies pietvakariuose.
Sekmadienį diena bus dalinai saulėta, bet šaltis mažai susilpnės - bus -11 - -17 °C, pūs nestiprus, bet žvarbus rytų, šiaurės rytų vėjas.
Pirmadienio naktis bus taip pat labai šalta -17 - -22 °C, vietomis -12 - -17 °C. Diena be kritulių ir keliais laipsniais šiltesnė.
Naktį iš pirmadienio į antradienį situacija pradės keistis. Atsivers kelias oro srautams iš šiaurės vakarų - nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų, todėl pirmiausia atšils pajūryje ir šiaurės vakaruose, o pietryčiuose naktis dar bus šalta.
Antradienį dieną per Lietuvą (iš šiaurės vakarų) praslinks šiltas atmosferos frontas ir atšils šalyje (+2 - -3 °C).
Trečiadienį bus dar šilčiau - +4 - -1 °C, nedideli krituliai. Šis atlydys su nedidelėmis pertraukomis turėtų tęstis iki kito pirmadienio.
Ši šalto oro banga per savaitgalį ir kitos savaitės pradžią pasieks Balkanus, Alpių regioną, o vėliau nusilpusi ir Viduržemio jūros regioną.
Jau rytoj pietinėje Lenkijoje ir Čekijoje prasidės pūgos, o per pirmadienį sniegas lietų keis Balkanuose. Galiausiai gausiai pasnigs šiaurinėje Ispanijoje ir pietrytinėje Prancūzijos dalyje.
Ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad iki mėnesio vidurio bus šalta visoje Europoje, o antroje - daugiausia Skandinavijoje ir Baltijos regiono šiaurinėje dalyje, be to ten vyraus ir sausesni orai.
Visą sausio mėnesį stipraus atšilimo visoje šiaurinėje Europos dalyje neprognozuojama.