Knygos vertinamos. Tik knygynų mažėja

Šakių knygynas priklauso knygynų tinklui „Pegasas" ir yra administruojamas iš „Pegaso" centrinio knygyno, įsikūrusio Kaune. Tačiau nei Šakiuose, nei Kaune, nei Vilniuje centrinėje būstinėje atsiliepusios „Pegaso" darbuotojos gyvai bendrauti nenorėjo. Siuntė pas didesnę valdžią, o ši sutiko bendrauti tik raštu. O kodėl? Vilnietė „Pegaso" atstovė paaiškino, kad dėl duomenų apsaugos. Kokių duomenų? Gal bankinių? Juk niekas neklausia pirkėjų pavardžių, asmens kodų ir adresų? Be to, juk niekas neprekiauja draudžiamomis knygomis. Todėl gerokai stebina pardavėjų santūrumas. Tarsi prekiautų ne knygomis, bet sprogmenimis... Dirbtų ne knygynuose, bet valstybės įslaptintoje, sukarintoje strateginėje įmonėje.

Savivaldybė bejėgė

Tad nepavykus išsiaiškinti, ar „Pegaso" knygų tinkle ras darbo iš Šakių knygyno atleistos darbuotojos, teiraujuosi, ką apie vienintelio Zanavykų sostinės knygyno uždarymą galvoja Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis. Didelis tai kultūrinis nuostolis, ar ne? Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė, norėdama išlaikyti pačiame miesto centre, Laisvės alėjoje veikiantį ilgametį knygyną, įsteigė UAB „Centrinis knygynas" ir tapo šimtaprocentine šios bendrovės akcininke. Knygynas, sprendžianti iš viešai skelbiamų finansinių ataskaitų, dirba pelningai. Pernai uždirbo 41,7 tūkst. Eur pelno, o pardavimų pajamos siekė 72,8 tūkst. Eur.

Ar taip valdomo knygyno negalėtų įsteigti ir Šakių rajono savivaldybė? Juk veikiantis knygynas - savotiškas kiekvieno miesto kultūros rodiklis. Juolab Šakiuose, kur stovi čia gyvenusio, „Varpą" leidusio Vinco Kudirkos paminklas. Miestas be knygyno - kaip bažnytkaimis be bažnyčios.

„Jei Kauno savivaldybė turi knygyno akcijų, tai ir gali jo veiklą įtakoti, o mes negalime, - atsakė E.Pilypaitis. - Mums kištis į privataus knygyno veiklą Konkurencijos taryba neleistų. Įstatymai neleistų. Pas mus privatus verslas gali ateiti tik konkurso savivaldybėje keliu. Įstatymas kitaip nenumato. Ir kalba eina ne tik apie knygynus, bet ir apie kitus nišinius verslus, kurių rajone gal trūksta, o gal neturi ateities.

O jei kalbame apie knygų prekybą, tai rajonas be knygų neliks. „Norfoje" knygų pilnos lentynos. Knygynas prekiavo mokinių pratybų sąsiuviniais, bet mokyklos juos jau užsako tiesiai iš leidyklų, aplenkiant tarpininkus. Knygynas Šakiuose jau prekiavo ne tik knygomis, bet ir įvairiais suvenyrais, bet yra ir kitų suvenyrais prekiaujančių organizacijų - konkurentų pilna.

O savivaldybei kištis į knygų rinką būtų ne visai logiška ir ne visai teisinga. Knygyno darbuotojai, jei liktų be darbo, gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri turi visą sąrašą darbuotojų, kurių rajone trūksta. Teikiamos ir persikvalifikavimo paslaugos. Kaip tik visai neseniai į savivaldybę kreipėsi verslo įmonė, kuriai trūksta siuvėjų. Vieni neturi darbuotojų, o kiti verslininkai patys savo darbuotojus perkvalifikuoja. Rinka pati sukontroliuoja verslus."

Nebūtina pirkti naujausių

O kaip sekasi kitiems knygynų tinklams? „Pegasui" kažkodėl vengiant gyvai atsakyti į klausimus, visai kitaip į klausimus reagavo knygynų tinklas „Vaga". Leidykla „Vaga", veikianti 75 metus, jau leidžia ne tik popierines knygas, bet ir garso knygas. Pastarųjų leidimas iš dalies finansuojams Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Bet kol kas popierinė knyga populiaresnė. Knygynų tinklas „Vaga" siūlo pirkėjams daugiau nei 30 tūkst pavadinimų knygų.

"Vagos" knygynų pardavimų vadovė Zita Barusevičienė neslepia, kad prieš Kalėdas, kai žmonės ieško dovanų, yra pats knygų pardavimo pikas. „Kokios populiariausios? Mielai perka „Haris Poteris ir išminties akmuo" bei „Haris Poteris ir paslapčių kambarys" iliustruotus leidimus. Labai populiarūs komiksai. Vaikams itin populiarūs „Pasakų knygelių advento kalendorius", „Žiemos smagumynai", „Kalėdinės užduotėlės 4-5 metų vaikams", „Vonios knygelė" su vonios lipdukais dėžutėje.

Kadangi popierius brangsta, tai ir visos knygos brangsta, bet labai daug akcijų rengiame. Nebūtina pirkti tik naujienas. Yra pigesnių knygų, seniau išleistų. Pavyzdžiui, vaikams galima dovanoti muzikinę knygelę „Mano dainelės". Labai linksmos dainelės, o ir iš kitų metų dar liko daug vaikiškos literatūros su įgarsinimais.

Labai populiari yra aktorės Beatos Tiškevič knyga „Beveidžiai", Beno Lyrio „Puslapis švelnumo" ir Birutės Garbaravičienės užrašyti prisiminimai apie filosofą Leonidą Donskį (1962 - 2016). Pirkėjai taip pat ieško karalienės Elžbietos II biografijos („Karalienė"). Visada populiari yra psichologinė literatūra.

Knygų pirkimai nemažėja. Leidyklos kiekvienais metais išleidžia maždaug tiek pat knygų ir jas skaitytojai nuperka, ir bibliotekos kasmet knygų prisiperka. Bet iš tikrųjų knygynams mažuose miestuose jau sudėtinga išsilaikyti. Prieš 5 metus buvo kitaip, o dabar žmonės internetu knygas perka, paštų skyriai, prekybos centrai knygomis prekiauja.

Manau, kad žmonėms reikės knygos dar ilgai. Turbūt taip, bet ką gali žinoti..."

Filosofija - irgi paklausi

Lietuvos leidėjų asociacijai priklauso 50 leidyklų. Iš jų būrio išsiskiria leidykla „Phi knygos", leidžianti filosofinę literatūrą. Pasirodo, šiais praktiniais laikais yra žmonių, vis dar neabejingų filosofijos traktatams. Knygoms, kurių „neprarysi" per kelias dienas. Prireiks daugiau laiko susikaupti. Leidyklos „Phi knygos" vadovas Tomas Šinkūnas, paklausus, ar didėja lietuvių susidomėjimas filosofija, atsakė:

„Ir taip, ir ne. Aš negaliu tiksliai atsakyti, nes ta filosofinė literatūra yra labai įvairi. Yra greitai perskaitomi, aiškūs tekstai - tokie populiaresni, bet yra leidinių, kurie yra šiek tiek sudėtingesni, juos skaitant jau sau reikia klausimus užduoti.

Labai įvairūs žmonės filosofines knygas skaito. Ir profesoriai, ir šiaip žmonės, nes mes leidžiame ir 2000 metų senumo filosofinius tekstus. Jie skaitomi metai iš metų ir atliepia į tam tikrus amžinuosius dalykus.

Vienos grupės, kuri domisi filosofine literatūra, aš negalėčiau išskirti. Vyrai ir moterys domisi vienodai. Turime Platono, Cicerono veikalų. Vakarų filosofų tekstus į lietuvių kalbą išvertė Vilniaus universiteto klasikinės filologijos katedros dėstytojai. Yra ankstesnių tekstų, išverstų senųjų universiteto profesorių, bet mes dirbame daugiau su jaunesniais vertėjais. Turime moderniosios filosofijos atstovų Dekarto, Spinozos veikalų. Tai klasikiniai tekstai, bet jų lietuvių kalba anksčiau nebuvo. Daugelis leidinių anksčiau rašė „tik apie". Pavyzdžiui, apie Spinozą, bet ne apie jo tekstus. O mes stengiamės pateikti pirminius, į lietuvių kalbą išverstus filosofų tekstus. Stengiamės, kad skaitytojai įsidėmėtų filosofų darbų turinius, o ne filosofų biografijas.

Taip, popierius pabrangęs, knygų leidimas brangiau kainuoja, bet mes nesiekiame užsidirbti daug pinigų, ne tokia prasmė. Šis darbas atliekamas dėl didelės meilės knygoms.

Šakiuose užsidaro vienintelis knygynas? Aš labai to nesureikšminčiau. Tokia tendencija ne tik Šakiuose. Neseniai buvau Varšuvoje, ten nepriklausomų knygynų irgi labai sumažėjo, nors Varšuva yra didmiestis. Tokia tendencija pasaulyje - ir nieko čia nepadarysi!"