Kodėl amerikiečiai bijo Lietuvoje gerti vandenį?

Kur nesaugu gerti vandenį?

Gąsdinančius duomenis praėjusių metų rugpjūtį pateikusi turizmo svetainė „The Family Vacation Guide", registruota San Franciske, JAV Kalifornijos valstijoje, rėmėsi Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis. Svetainė nurodė, kad turistai gali drąsiai gerti vandenį iš čiaupo 53-ijose šalyse, įskaitant ir Estiją bei Lenkiją.

Pabrėžiama, jog šiose šalyse maisto ir vandens standartai yra tokie patys kaip ir JAV. O 160-yje šalių, įskaitant Lietuvą bei Latviją, vandens iš čiaupo gerti nepatartina. Anot centro, toks vanduo nesaugus tik turistams, bet ne vietiniams, kurie pripratę gerti šį vandenį, todėl nuo jo nesuserga.

Svetainė „Family Vacation Guide" ne tik pateikė vandens požiūriu tinkamų bei netinkamų valstybių sąrašus, bet ir pasaulio žemėlapį, kad turistaujančios šeimos matytų, kur valstybių su „nesaugiu gerti vandeniu" ieškoti. Lietuva, tikrai nestokojanti švaraus, gėlo vandens, atsidūrė vienoje kompanijoje su Afganistanu, Čadu, Egiptu, Indija, Turkija ir t.t.

„Vandens jėga" pasipiktinusi

San Franciske registruotas, apie šeimyninį turizmą rašantis portalas lietuviams neužkliuvo, tačiau šokiruojančią informaciją lapkričio 28-ąją savo elektroninėje svetainėje paskelbė keliones pristatantis portalas „TravelAwaits". Sąrašas buvo paskelbtas su tokiu pavadinimu - „Šalys, kur nesaugu gerti vandenį". Informacija iš portalo jau išimta, tačiau tiems, kas spėjo klaidinančias žinias perskaityti, kyla klausimas - ar į Lietuvą užsukusiems svečiams nepatartina iš viso gerti vandenį? Tai ką tada gerti? Kažkokius kitokius gėralus?

Šio portalo klaidingą informaciją apie Lietuvos geriamą vandenį pastebėjo ir atitinkamai sureagavo atsakingos vandentvarkos asociacija „Vandens jėga", vienijanti tris įmones - „Vilniaus vandenys", „Kauno vandenys" ir „Klaipėdos vanduo". Šios trys įmonės centralizuotai tiekia vandenį daugiau nei 1,1 mln gyventojų.

Kaip patikino„Vandens jėgos" vadovas Marius Švaikauskas, jo vadovaujama asociacija kreipėsi ne tik į keliautojams skirtą portalą „TravelAwaits", bet ir į JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrą. Anot M.Švaikausko, atsakymas iš keliautojų portalo jau gautas. Portalas paaiškino gavęs informaciją iš centro, o centras, kaip informavo „Vandens jėgos" vadovas, irgi atsakė, tačiau formaliai. Esą gavome jūsų užklausimą, pasiaiškinsime.

Gal supainiojo su Balkanais?

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), priėmęs Baltuosiuose rūmuose trijų Baltijos valstybių vadovus, vis vien viešai supainiojo šias valstybes su Balkanais. Tad ir dabar iš „prasto" vandens sąrašų peršasi išvada, kad amerikiečiai sveikatos apsaugos specialistai Lietuvos vandens kokybės niekada netyrė. Jau vien todėl, kad neturi tokių įgaliojimų. Bent neteko girdėti, kad jie būtų tyrę mūsų gruntinius vandenis.

Ir kažin ar atskiria Nemuną nuo Dubysos. Gal tiesiog ėmė ir nusprendė, kad ekonomiškai labiau išsivysčiusiose valstybėse vanduo gerti tinkamas, o neturtingesnėse valstybėse - jau netinkamas. Todėl blogajame sąraše atsidūrė beveik visos valstybės, kadaise inkorporuotos į TSRS sudėtį - Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Kazachstanas, Moldova, Rusija, Ukraina, Baltarusija, o taip pat ir Balkanų šalys - Albanija, Kosovas, Serbija, Šiaurės Makedonija, Rumunija ir t.t. Na, ir mes su Latvija atsidūrėme. Kartu su Zimbabve bei Indija.

Mūsų vandens pasaulis gali pavydėti

Kaip skelbia asociacija „Vandens jėga", Europoje tik Lietuva ir Danija visiškai apsirūpina geriamu požeminiu vandeniu, o kitos Europos valstybės, įskaitant Prancūziją, Norvegiją - tik apie 40 proc. Pavyzdžiui, Latvijos sostinė Ryga vartoja ne tik požeminį vandenį, bet ir iš Daugavos upės. Estijos sostinė Talinas yra priverstas naudoti vandenį iš dirbtinio ežero. Saudo Arabijoje gėlas vanduo jau ruošiamas iš sūraus jūrų vandens.

Tad Lietuva, centralizuotai tiekianti vandenį tik iš gręžinių, pasaulyje gali pasigirti ypač švariu geriamu vandeniu. O dar svarbiau - požeminis vanduo yra atsinaujinantis. Kritulių pavidalu vėl patenka į gruntą. Kasmet Lietuvoje galima saugiai, be jokios žalos gamtai paimti 3,7 mln. kub. m gėlo požeminio vandens.

Tiesa, pats švariausias pasaulyje geriamas vanduo yra Čilėje, gaunančioje vandenį iš tirpstančių Andų kalnų ledynų.

Palyginus su valstybėmis, jaučiančiomis vandens trūkumą, lietuviai bent vandens atžvilgiu yra išskirtinai palankioje situacijoje. Pavyzdžiui, vilniečiai išnaudoja 8,5 mln. kibirų per dieną. O sostinės vandentiekio tinklas, jei būtų ištiesintas, tęstųsi iš Vilniaus iki pat Amsterdamo. Kaune per praėjusį vasaros sezoną miesto svečiai ir patys kauniečiai mieste įrengtose gertuvėse išgėrė 244 tūkst. stiklinių vandens.

Įdomūs faktai apie vandenį

Vanduo mūsų planetoje užima 75 proc. teritorijos, tačiau 97,5 proc. šio vandens yra sūrus. Gėlo vandens yra tik apie 2,5 proc.

Jungtinės Tautos skelbia, kad vandens trūkumas gali sukelti politinius ir socialinius neramumus, nes daugiau nei 780 milijonų žmonių, tai yra apie 11 proc. žmonijos, neturi prieigos prie švaraus ir saugaus vandens.

Apskaičiuota, kad daugiau nei pusė pasaulio ligoninių lovų yra užpildytos žmonių, sergančių nešvaraus vandens sukeltomis ligomis. 2,1 mlrd. žmonių geria nesaugų, užkrėstą vandenį.

Kasmet pasaulyje sunaudojama 1,6 proc. daugiau vandens.

Prognozuojama, kad jau 2030 m. vandens trūks pusei pasaulio populiacijos, o 2050 m. vandens trūks 5-iems milijardams žmonių, bet Lietuvai tai negresia - turime 6 kartus daugiau švaraus gėlo vandens, nei mums reikia.

Vandens trūkumą jau jaučia ne tik Afrika, kai kurios Azijos valstybės, bet ir Australija, JAV, Portugalija.

Afrikoje iki vandens šaltinio vidutiniškai tenka eiti 6 km.

Vienai porcijai jautienos kepsnio pagaminti iš viso sunaudojamas 2551 litras vandens.

Viena porcija daržovių (agurkų, pomidorų, salotų) sunaudoja 79 litrus vandens.