Kodėl emigracijos rykštė nečaižo Lietuvos žydų

Lietuva ir toliau tuštėja. Per pirmąjį šių metų pusmetį iš mūsų šalies išvyko dar 19 tūkst. žmonių. Valdžios atstovai vis dar bejėgiai spręsti emigracijos problemą. Gal patys žmonės žino, ką reikia daryti, kad išvykstančiųjų srautas imtų mažėti? To „Respublika“ klausė Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovų.

Kas norėjo, seniai išvyko

„Žydai dabar beveik neemigruoja. Kas norėjo, jau seniai išvažiavo į Izraelį, o dabar išvyksta tik vienetai“, - tvirtino Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Jis priminė, kad didžioji žydų emigracija iš Lietuvos vyko dar sovietiniais laikais, nuo 1970-ųjų. Kryptis dažniausiai buvo viena - į istorinę tėvynę Izraelį. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, žydų išvažiavimo mastai jau buvo labai sumenkę. Sovietmečio situacija ir jos nulemtos emigracijos priežastys su šių dienų, anot žydų bendruomenės garbės pirmininko, nesulyginama - dabar esame Europoje ir turime pasirinkimo, kurioje šalyje kurti savo gyvenimą, galimybę.

„Tačiau skaudu, kad lietuviai taip važiuoja iš Lietuvos. Aš, pavyzdžiui, jau šimtą kartų turėjau galimybę išvažiuoti į Izraelį, bet to nepadariau. Nenorėjau būti emigrantu - sunku gyventi kitoje šalyje, ne ten, kur esi gimęs“, - priežastį, kodėl liko Lietuvoje, įvardijo S.Alperavičius. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje gyvena 3-5 tūkst. žydų.

Žydų gal net daugės

„Stebime labai įdomų reiškinį - yra norinčiųjų atvažiuoti į Lietuvą, o ne iš jos išvažiuoti“, - džiaugėsi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, teisininkė Faina Kukliansky.

Ji teigė, kad galimybėmis apsigyventi mūsų šalyje domisi Izraelyje gyvenantys žydai, yra ir tokių, kurie jau padarė sprendimą ir atvyko. Pastaruoju metu Lietuva itin rūpi ir Pietų Afrikos Respublikos žydams - čia gyvenantys jų tautiečiai girdi apie Lietuvą tik labai gerus atsiliepimus.

Anot F.Kukliansky, tai, kad žydų bendruomenė nepasidavė emigracijos bangai, rodo stabili situacija žydų vaikų darželiuose ir mokyklose.

Gal žydai turi receptą, kaip sulaikyti žmones nuo išvykimo, ir galėtų juo pasidalyti su lietuviais?

„Žydai Lietuvoje jaučiasi gerai, - užtikrino F.Kukliansky. - Mes, žydų bendruomenė, jiems padedame, kiek galime. Mūsų žmonėms svarbu gyventi Lietuvoje, nes čia yra jų šaknys. Čia juos laiko ir pagarba savo protėviams. Finansiniu atžvilgiu gyvenimas Lietuvoje irgi tenkina, nėra taip, kad kur nors laukia daug geresnės sąlygos. Kitose šalyse juk irgi reikia dirbti ne mažiau negu Lietuvoje. Išvykti, vadinasi, keisti viso gyvenimo stilių, ritmą - tai nėra paprasta, todėl žmonės renkasi emigraciją tik verčiami būtinybės, labai rimtų priežasčių“.

F.Kukliansky apgailestauja, kad nei Vyriausybei, nei kitoms valdiškoms institucijoms nereikia jos, kaip žydų bendruomenės pirmininkės, patarimų emigracijos mastų mažinimo klausimais, - remdamasi savo bendruomenės patirtimi ji galėtų pasiūlyti sprendimų.

„Pažiūrėkime, ką mes galime padaryti žmogui, o ne, tarkim, verslo grupei. Jam turi būti sudarytos sąlygos dirbti, užauginti vaikus, išleisti juos į mokslus ir normaliai numirti, - tai, į ką kreipiamas dėmesys, rūpinantis žydų bendruomenės nariais, įvardijo jos pirmininkė. - Valstybės pareiga - rūpintis paprastu mažu žmogumi. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta mūsų gydymo įstaigose. Nepateksi, pilna žmonių, nes emigrantai grįžę gydytis. O dirbti, mokesčius mokėti jie važiuoja kitur. Vadinasi, kažkas valstybėje yra sutrikę, kažkas, ką būtina pataisyti“.

Totoriai bijo išnykti

Emigracija Lietuvos totoriams kelia gal net daugiau nerimo nei lietuviams. Anot Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko, Mykolo Romerio universiteto docento Ado Jakubausko, totoriai pradėjo kelti sparnus į Vakarus dar prieš Lietuvai įstojant į ES, rinkosi nelegalų darbą Didžiojoje Britanijoje, kitose šalyje.

„Tikimybės, kad jie sugrįš, beveik nėra. Atsivėrus sienoms atsiradusios naujos galimybės kelia labai didelį pavojų mūsų bendruomenės stabilumui, narių skaičiui, taigi ir išlikimui“, - teigė A.Jakubauskas.

Prieš dvejus metus įvykusio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3225 totoriai. Panašus jų skaičius, anot A.Jakubausko, buvo ir prieš šimtą ar daugiau metų. Bet anuomet totoriai gyveno uždarose bendruomenėse, laikėsi tautinių, religinių tradicijų. „XXI amžius mums kelia labai didelį pavojų - mūsų bendruomenė gali pradėti staigiai nykti, - įžvelgė Lietuvos totorių atstovas. - Man pačiam, kurio protėviai čia gyveno daugiau nei prieš 600 metų, ir į galvą nebuvo atėję išvykti iš savo Tėvynės. Esu Lietuvos patriotas. Bet, deja, žmonės ieško skalsesnės duonos, dėl to nukenčia ir mūsų bendruomenė, ir valstybė, nes jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai“.

Lenkai jau grįžta

Lenkus iš Lietuvos gena klasikinė emigracijos priežastis - geriau mokamas darbas užsienyje. Tačiau, anot tautinių bendrijų tarybos nario, teisininko Gžegožo Saksono, yra ir tokių lenkų, kurie jau traukia priešinga kryptimi - atgal į Lietuvą, į Tėvynę.

„Keli mano pažįstami jau čia, nors, tiesą sakant, netikėjau, kad jie sugrįš. Vienas dirbo biure, grįžo, jau spėjo pasistatyti namą už ten uždirbtus pinigus, įsteigė savo įmonę ir vykdo veiklą čia, Lietuvoje“, - apie teigiamus pavyzdžius pasakojo G.Saksonas.

Jis turi vilties, kad tie, kurie liko iki šiol, jau ir nebesusigundys svetimais kraštais. Tiesa, neaišku, kur savo gyvenimus kurs dabartiniai abiturientai. Geriausieji iš jų renkasi Lenkijos, Didžiosios Britanijos universitetus. Kad jie norėtų grįžti į Lietuvą, turėtų pasistengti valstybės institucijos, savivaldybės, mano G.Saksonas. Lenkų bendruomenė išlaikyti saviškiams Lietuvoje atskirų priemonių neturi.

Ir rusai - tik į Vakarus

Lietuvos rusai visiškai neišsiskiria iš bendros emigrantų masės. Tie, kurie išvažiuoja, pirmiausia ieško geresnių ekonominių sąlygų, o tokios, kaip žinoma, yra Vakaruose. Priešinga kryptimi - į Rusiją - emigracija nevyksta.

„Ir jaunimo Rusija nedomina. Gauname kvotų stojimo į Rusijos universitetus, bet norinčiųjų nebūna daug, konkursas nedidelis“, - atskleidė Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos vadovė, Literatūrinio A.Puškino muziejaus direktorė Tatjana Michniova.

„Kol jauni žmonės mokyklose nebus mokomi iniciatyvos - daryti, ieškoti, kurti, o ne laukti, kol kas nors bus duota, tol nieko nebus“, - kas sustabdytų emigraciją iš Lietuvos, įžvelgė T.Michniova.

- Nuolat girdime, kad šalis atsigauna. Gerėja ekonomikos rodikliai. Jei viskas tik geryn, kodėl žmonės ir toliau emigruoja?

- Šalies ekonomikos rodikliai šiuo metu išties neblogi. Pirmiausia eksporto. Lietuva šiandien labai sėkmingai eksportuoja. Ypač žinant apie prastą situaciją aplinkinėse šalyse. Europoje nėra gerai, o ir Rusijoje ne per geriausia situacija. Tai dvi pagrindinės Lietuvos rinkos. Tačiau, nepaisant nuosmukio, Lietuva rodo labai gerus eksporto duomenis. Matyt, mūsų verslininkai gerai išmoko 2009 metų krizės pamokas ir tapo konkurencingesni.

Tačiau yra ir kita to pusė. Lietuvoje darbo užmokestis yra kur kas mažesnis nei kitur, šalyse, su kuriomis konkuruojame rinkoje. Mes sėkmingai eksportuojame todėl, kad mūsų žmonės tuos pačius produktus pagamina pigiau. Ilgai tas pranašumas neišliks. Neišvengiamai teks kelti atlyginimus.

Teks kelti ir dėl to, kad Lietuvoje darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, reikalingos gamybai, ypač trūksta. Viena iš priežasčių ta, kad lietuviai išvažiuoja dirbti į užsienį.

Žmonės emigruos tol, kol atlyginimų skirtumai ir toliau bus labai dideli. Lyginant Lietuvos ir Vakarų Europos valstybių - Norvegijos, Danijos, Vokietijos - atlyginimus reikia kalbėti ne apie procentus, o apie kartus. Mūsų atlyginimai skiriasi kelis kartus. Suprantama, kad jaunimui didesnis atlygis - patrauklu, todėl jie ir važiuoja.

- Šalies vadovai ramina, kad emigracijos mastai mažėja. Ar jau galime tuo džiaugtis, atsipalaiduoti?

- Galime džiaugtis, kad tokio emigracijos masto, koks buvo per krizę, dabar nėra.

2009-2010 metais labai padidėjo nedarbas. Rasti darbą Lietuvoje buvo tikrai neįmanoma. Šiuo metu Lietuvoje laisvų darbo vietų atsirado. Tačiau jaunimas dabar išvyksta ne dėl to, kad darbo nėra, o dėl to, kad maži atlyginimai.

Jei kalbėtume apie statistinius duomenis, tai šiuo metu išvažiavusiųjų iš Lietuvos skaičius ne ką mažesnis, nei buvo prieš metus. Tačiau grįžtančiųjų yra daugiau. Tai, ką mes vadiname imigrantais, yra tie patys lietuviai, kurie grįžta.

Remiantis oficialiais duomenimis, būtų galima sakyti, kad situacija jau pagerėjo. Bet tikrai negalime džiaugtis, kad ji jau gera. Skirtumas tarp išvykstančiųjų ir grįžtančiųjų vis dar yra labai didelis.

Kelia nerimą ir kitas dalykas. Tai, kad Statistikos departamentas skelbia tik deklaruotos emigracijos duomenis. O nedeklaruota emigracija suaktyvėjo. Deklaravimo bumas buvo tada, kai buvo priimtas Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas. Laikas bėga, visi nurimo - mato, kad jokių sankcijų nesiimama prieš tuos, kurie nemoka PSD įmokų. Iš tiesų šiuo metu mes nežinome, koks galėtų būti nedeklaruotos emigracijos mastas.

Be to, daugiau lietuvių pradėjo grįžti ir todėl, kad šiuo metu emigrantų pamėgtose šalyse darbo irgi sumažėjo. Todėl ir čia, Lietuvoje, mažiau potencialių išvykstančiųjų. Mūsų šalyje emigracijos potencialo jau mažiau, nes jaunų žmonių skaičius apskritai sumažėjęs.

Lietuvos ateitis priklausys nuo kelių veiksnių. Pirma - ar sugebės mūsų verslas suintensyvinti materialines investicijas. Kol kas jų srautai labai silpni. O antra - ar mūsų valstybė pradės spręsti darbo jėgos problemą. Būtina pertvarkyti švietimo ir mokslo sistemą. Apie tai kalbame jau nemažai metų, bet vis tiek parengiame daugybę teisininkų ir bendro profilio vadybininkų, kai verslui trūksta inžinierių, technologų, darbininkų.