Konfliktai tarp „laisviečio“ ir ukrainiečių Seimo viešbutyje baigėsi

Julijos Tolkačiovos šeima Seimo viešbutyje gyvena jau daugiau kaip pusę metų. Tačiau prieš atsikraustant čia nė nesitikėjo, kad nuo karo pabėgusi šeima atsidurs tokioje situacijoje, kuri pritrauks net Lietuvos žiniasklaidos dėmesį. Vos tik atsikraustę į Seimo viešbutį, jie suprato, kad turi itin triukšmingą kaimyną. Iki šiol Julija puikiai prisimena pirmąsias dienas, kai apie miegą nebuvo galima nė pagalvoti: „Ten vyko tokie vakarėliai... Nuolatinis triukšmas, muzika, merginos kažkokios vaikščiodavo." Ukrainiečiai ne kartą kvietė policiją, kuri tikino triukšmo nenustačiusi, o pats kaimynas - „laisvietis" M.Matijošaitis - žurnalistams dėstė, kad policijos nebuvo nesulaukęs.

Pasiūlė patikrinti pačius ukrainiečius

Situaciją ne kartą narpliojo Seimo etikos ir procedūrų komisija, tačiau Seimo nario „nusikaltimo" vietoje vis nepagaudavo. Nepavyko įrodyti ir fakto, jog vos ukrainiečiams atsikrausčius ir pasiskundus dėl triukšmo, Seimo narys pagąsdino, kad jei kaimynams kažkas nepatinka, jis padarys taip, jog po savaitės jie išsikraustys. Paskutinį kartą etikos sargams aiškinantis situaciją, gąsdinimai beveik virto realybe. Prie išvadų nutraukti tyrimą buvo priimtas papildymas, kuris skamba taip: „Siūlyti Seimo kanceliarijai išsiaiškinti, ar Seimo viešbutyje gyvenantys asmenys teisėtai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis."

Pagal Seimo sprendimą, nuo karo Ukrainoje nukentėjusiais asmenimis laikomi asmenys, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje pagal Vyriausybės nutarimą ir Ukrainoje gyvenantys Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, kurie negali grįžti į Ukrainą dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje. Sprendime nurodyta, kad nukentėjusių asmenų, gyvenančių Seimo viešbutyje, išlaidas už elektros ir šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftų priežiūrą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą), taip pat pastato eksploatavimo išlaidas (už šiluminio mazgo hidraulinius bandymus, inžinerinių įrenginių bei tinklų priežiūrą ir remonto darbus) apmoka Seimo kanceliarija.

Taip pat yra numatyta, kaip butai paskirstomi. Seimo kanceliarija informaciją apie neužimtas gyvenamąsias patalpas Seimo viešbutyje pateikia VšĮ „Stiprūs kartu". VšĮ parenka nukentėjusius asmenis. Su „Stiprūs kartu" pasiūlytais nukentėjusiais asmenimis Seimo kanceliarija sudaro sutartis.

Pažeidimų nenustatė

„Vakaro žinios" susisiekė su Seimo kanceliarija dėl patikslinimo, ar buvo gautas toks kreipimasis ir ar nustatyta nelegaliai Seimo viešbutyje gyvenančių ukrainiečių. „Nėra nustatyta atvejų, kad gyvenamosios patalpos Seimo viešbutyje būtų suteiktos ar naudojamos neteisėtai", - trumpai nurodė kanceliarija.

Tačiau kad patikrinimas buvo, patvirtina ir pati Julija. Ji „Vakaro žinioms" pasakojo, kad kanceliarija tikrino viešbutyje gyvenančią jos šeimą. Čia ji gyvena kartu su savo vyru, seserimi ir anyta. „Buvo patikrinti visi mūsų dokumentai, apklausti visi šeimos ir nieko neleistino nerado. Mes dėl to nesijaudiname, nes žinome, kad nesame nelegalai, nieko blogo nepadarėme, juk tuos pačius dokumentus tikrino ir kai čia atsikėlėme. Kai tavo pusėje tiesa, nėra ko ir bijoti", - sako Julija. Šiandien moteris džiaugiasi, kad ir triukšmai kaimynystėje baigėsi, tad nors su M.Matijošaičiu nesusidraugavo, pykčiai tikrai baigėsi. „Gyvename puikiai, esame labai patenkinti, neturime jokių skundų. Gyvenimo sąlygos taip pat puikios, yra viskas, ko reikia, tikrai negalime skųstis", - su šypsena sako moteris.

Julija nesitikėjo, kad atsikrausčius į Seimo viešbutį teks įsivelti į tokias kovas. O apie galimybę atvykti į Vilnių išgirdo iš pažįstamų. Tuo metu visa šeima glaudėsi Klaipėdoje. „Iš pradžių tris savaites gyvenome Klaipėdoje taip pat pasinaudoję suteikta pagalba. Iš pažįstamo sužinojau, kad per „Stiprūs kartu" galima gauti apgyvendinimą Vilniuje ir kad Seimo narys Mindaugas Puidokas per krikščionišką organizaciją ieško šeimos, kuriai užleistų butą. Iš pradžių nesutikome, o paskui šeimoje pasitarę pagalvojome, kad Vilniuje bus lengviau įsidarbinti. Taip ir atvažiavome.

Yra taisyklės, pagal kurias buvo suteikti šie gyvenamieji plotai, tad mes kitaip čia atsirasti ir negalėjome. Girdėjau pasakymų, kad esame draugai su Seimo nariu M.Puidoku, kuriam priklausančiame bute gyvename. Bet tai netiesa. Jis pas mus pirmą kartą apsilankė, kai jau gyvenome šioje vietoje. Atvyko su žurnalistais dėl kilusios triukšmo situacijos. Tuomet pirmą kartą ir susitikome, jis pasiteiravo, kaip mes gyvename, mes paruošėme pietus, virėme ukrainietiškus barščius", - pasakoja Julija.

Grįžo į vyro gimtinę

Į Lietuvą Julija su šeima atvyko pačiose karo išvakarėse - pernai vasario 22 d. Kur bėgti, klausimų nė nekilo, mat jos vyras yra gimęs Lietuvoje, tačiau daug metų gyvena Ukrainoje, Kijeve. „Tiek metų nė nebuvome pagalvoję, kad gyvenimas pasisuks taip, kaip nutiko dabar", - sako Julija. Ir neslepia, kad ilgisi namų, tačiau kada galės sugrįžti saugiai, nežino.

Laiką Lietuvoje Julijos šeima išnaudojo naudingai. Jos vyras, puikiai kalbantis lietuviškai, daug metų dirbo virtuvės šefu, tad rado būdą, kaip uždirbti šeimai pinigų. Prie Gariūnų turgaus šeima atidarė nedidelę kavinukę, kur tiekia dienos pietus. Čia klientams verdami ne tik ukrainietiški barščiai, bet ir lietuviški patiekalai, pavyzdžiui, cepelinai. „Nesame verslininkai, kaip buvo bandoma mus piešti. Esame paprasti žmonės, norime kabintis į gyvenimą, kaip galime, norime dirbti, mokame mokesčius", - sako Julija.

Ir priduria, kad jeigu ne galimybė apsigyventi Seimo viešbutyje, nežinia kaip viskas būtų pasisukę: „Tikrai nebūtume galėję įgyvendinti šios idėjos, jeigu būtų reikėję mokėti už būsto nuomą, kuri Vilniuje siekia mažiausiai kelis šimtus ir dar komunalinius mokesčius. Ši galimybė mums yra tikra Dievo dovana, esame labai dėkingi."