Kovido reagentų byla žlugo, bet ne visi Š.Narbuto norai buvo patenkinti

Antradienį 35 metų vilnietis Š.Narbutas vėl galėjo triumfuoti, nes LAT paliko nepakeistą išteisinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo įsigyjant COVID-19 tyrimo reagentus. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra įrodyta, jog jis siekė apgaule užvaldyti valstybės biudžeto lėšas, be to, vyras nėra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris galėtų atsakyti už galimą piktnaudžiavimą tarnyba.

Pernai gegužę verslininką išteisino ir Vilniaus apygardos teismas. Šį sprendimą apskundęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis LAT prašė Š.Narbutui skirti 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo Sveikatos apsaugos ministerijai per 300 tūkst. eurų.

Per pandemiją - solidi suma

Kaip rašė „Vakaro žinios", tuometinis POLA prezidentas buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepą, o kitų metų pabaigoje skandalingai nuskambėjusi byla perduota teismui.

Prokuratūra tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2020 m. kovą-liepą Š.Narbutas, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas esą gavo iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 tyrimo reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech" atstove Ispanijos įmone „PMS International S.L.".

Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. testų už apie 5 mln. eurų. Įtarta, kad į šią sumą buvo įskaičiuota ir euro už reagentą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.

Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį ir vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį ir gautą esą neteisėtą atlygį Š.Narbutas neinformavo viceministrės ir premjero patarėjo. Įtariamasis tvirtino, kad 300 tūkst. eurų buvo jo oficialus atlygis už tarpininko darbą, vykdytą teisėtai.

Š.Narbutas yra ne tik buvęs POLA prezidentas, bet ir buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais.

Mato tik iniciatyvą

Kaip informavo LAT, liudytojai, susiję su COVID-19 testų įsigijimu iš „PMS International S.L.", patvirtino, kad Š.Narbutas veikė kaip tarpininkas, kuris surado ir pasiūlė minėtos įmonės testus, ši aplinkybė buvo aiški visiems apie šį procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmenims.

Kaip tikinama, standartinį komisinį mokestį Š.Narbutui pasiūlė būtent „PMS International S.L." pardavimų vadovas ir šis mokestis neturėjo įtakos galutinei prekės kainai, kadangi pagal bendrovės praktiką tarpininkui mokamas komisinis mokestis dengiamas pačios įmonės lėšomis.

LAT teisėjų kolegijos vertinimu, Š.Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų COVID-19 testų, tarpininkavimą sudarant pirkimo-pardavimo sutartis ir jokio tikslo apgaule pasipelnyti Š.Narbutas neturėjo.

Beje, apygardos teismas buvo pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad Š.Narbutas gavo iš viceministrės ir premjero patarėjo žodinius nurodymus dalyvauti derybose su Ispanijos įmone Vyriausybės vardu. Nustatyta, kad derybų metu jis veikė minėtos įmonės atstovas.

Bylinėjosi iš suaukotų lėšų

Vis tik LAT sutiko su prokuroro skunde nurodytais argumentais dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų išteisintajam atlyginimo klausimo. Apygardos teismas buvo nusprendęs Š.Narbutui priteisti iš valstybės arti 17 tūkst. eurų išlaidų, patirtų teisinei pagalbai šioje byloje apmokėti.
Prokuroro vertinimu, Š.Narbutas jokių išlaidų nepatyrė, kadangi už teisinę pagalbą buvo apmokėta iš kitų asmenų per lėšų pritraukimo platformą surinktomis lėšomis.

Byloje nustatyta, kad vilnietis per internetinio lėšų pritraukimo platformą surinko daugiau kaip 70 tūkst. eurų, kuriuos naudojo teisinės pagalbos išlaidoms padengti tiek aptariamoje byloje Lietuvos teismuose, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėtoje byloje.

LAT, atsižvelgęs į pastarojo teismo sprendime byloje „Narbutas prieš Lietuvą" pateiktus išaiškinimus, taip pat į tai, kad bylinėjimosi aptariamoje byloje išlaidos buvo apmokėtos iš surinktų lėšų, panaikino apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės.

LAT nutartis įsiteisėjo, tačiau ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Norėjo daugiau pinigų

Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai gruodį Š.Narbutas džiaugėsi ir Strasbūro teismo sprendimu. EŽTT įžvelgė, kad tiriant COVID-19 reagentų įsigijimo aplinkybes Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokuratūra ir teismai pažeidė jo teises pagal keturis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius. Lietuva vyrui įpareigota atseikėti beveik 27 tūkst. eurų.

Vis tik EŽTT atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti apie 35 tūkst. eurų negautų pajamų, kai jis pradėjus tyrimą atsistatydino iš POLA prezidento pareigų, o taip pat - kompensuoti beveik 14 tūkst. eurų areštuoto turto vertės praradimo dėl infliacijos.

Teismas atmetė ir Š.Narbuto norą atlyginti beveik 13 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jis ir pats pripažino, kad jas apmokėjo iš suaukotų pinigų.