Krizė spaudžia Europą - kaip išgyvensime žiemą?

Nežinome, kas laukia rytoj

Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova neslėpė, kad padėtis šalyje nėra gera.

„Dalis pasitraukusių kijeviečių grįžo į miestą, tačiau sostinė tikrai nėra tokia, kokia buvo iki karo. Mieste tiekiamas vanduo, elektra, funkcionuoja ryšiai, bet dabar, rusų armijai po incidento ant Kerčės tilto pradėjus taikytis į gyvybiškai svarbią Ukrainos miestų infrastruktūrą, galimi ir tiekimo sutrikimai, - niūria realybe dalinosi moteris. - Tikėtina, kad turintys vaikų vėl paliks miestą. Atakų metu eismas mieste stabdomas, metro naudojamas kaip slėptuvės, valdžia rekomenduoja likti namuose. Mokyklos jau dirbo nuotoliniu būdu ir tokia tvarka gali būti pratęsta."

Pirmininkė neslėpė, kad karas pasijautė ir ekonomiškai.

„Faktiškai viskas, pradedant produktais ir baigiant ne maisto prekėmis, pabrango nuo 50 proc. iki trijų kartų. Degalai buvo pabrangę 100 proc. (dabar litras A95 kainuoja apie 1,4 Eur). Valdžia pažadėjo, kad šildymas ir elektra nebrangs (1 kWh kainuoja 0,04 Eur), tačiau mūsų tai neguodžia. Atlyginimai ne tik kad nebuvo pakelti, bet daliai dirbančiųjų net buvo sumažinti (minimalus atlyginimas siekia maždaug 170 eurų). Žmonės priversti dirbti nepilnu etatu ar nepilną darbo dieną. Aišku, gerai, kad nors kažkoks darbas yra, bet bendra situacija yra problematiška. Juolab kad valdžia padeda tik pensininkams ir persikėlėliams iš kitų regionų, o mes, vietiniai, turime tvarkytis savarankiškai", - pasakojo ji.

D.Makarova pastebėjo, kad tiesioginių susidūrimų su Ukrainos karinėmis pajėgomis rusai vengia, tačiau po nesėkmių fronte nusitaiko į civilius objektus.

„Labai tikiuosi, kad Vakarai pagaliau suvoks, kas čia vyksta ir ne tik padės ginklais, bet ir leis juos panaudoti prieš agresorių jo paties žemėje. Nes dabar jie atakuoja mus iš Rusijos teritorijos, o mes jiems tuo pačiu atsakyti negalime. Kol yra taip, jie jaučiasi nebaudžiami", - apibendrino ji.

Tai, kad žiema Ukrainoje nusimato sudėtinga, netrukus patvirtino ir kiti šaltiniai. „Ukrainskaja pravda" paskelbė Laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų ministrės Irinos Vereščuk kreipimąsi į esančius užsienyje šalies piliečius.

„Prašysiu negrįžti, nes mums reikia išgyventi žiemą. Deja, bet tinklai neatlaikys. Visi mato, ką daro Rusija. Grįždami dabar stumtumėt (į pavojų) save, savo vaikus, visus savo pažeidžiamus - sergančius, senus, turinčius judėjimo sunkumų - giminaičius. Nereikia to daryti. Jeigu turite galimybę, žiemoti likite užsienyje", - prašė ministrė.

Tai, kad ukrainiečiai rimtai rengiasi šalčiams, informavo ir „Telegram" kanalas „Ukraina Online". Jis nurodė, kad per pastarąsias porą savaičių smarkiai išaugo nešiojamų akumuliatorių, žvakių ir krosnelių paklausa.

Kainų augimą kompensuoja atlyginimai

Anglijoje gyvenanti mūsų tautietė Neringa Venskuvienė pastaruosius mėnesius vertino dvejopai.

„Žmonėms valdžia padeda. Anglijoje yra toks „Council Tax" (vidaus turto mokestis). Jis taikomas priklausomai nuo statinio kategorijos. Prabangių namų savininkams jį paliko be pakeitimų, o gyvenantys paprastesniuose gavo paramą arba mokestines atostogas. Parama buvo skirta ir elektros (1 kWh kainuoja apie 0,3 Eur) sąskaitų apmokėjimui. Aš vietoje įprastų 70 svarų sterlingų (80 Eur) už mėnesį sumokėjau tik 6-is. Sūnus turbūt kažko nespėjo susitvarkyti, tad vietoje 180 svarų (208 Eur) sulaukė 320 svarų (370 Eur) sąskaitos, bet, kiek žinau, jis irgi turėtų gauti paramą, - pasakojo moteris. - Nedirbantys asmenys pusei metų buvo gavę vienkartines 360 svarų sterlingų (416 Eur) išmokas ir netrukus turėtų vėl jas gauti. Pensininkus valdžia ir taip rėmė, tad dabar jiems skiriama pagalba turėtų tik didėti. Parama suteikiama ir jaunoms šeimoms."

Pasiteiravus apie šildymą, N.Venskuvienė atsakė, kad už tą patį sunaudotą dujų kiekį vietoje įprastų 40 svarų (46 Eur) sumokėjo 60-imt (69 Eur), bet tokie pokyčiai negąsdina.

„Kiek susidūriau, rimtesnės problemos yra kitose srityse. Pirmiausia, ženkliai išaugo lizinguojamo nekilnojamojo turto palūkanos. Jeigu mes anksčiau mokėjome po 700 svarų sterlingų (808 Eur) per mėnesį, dabar mokame 1100 (1270 Eur). Kurį laiką sparčiai brango degalai, bet dabar situacija stabilizavosi ir litras A95 benzino kainuoja apie 1,8 svaro (2,08). Nuo 4,10 svaro iki 8,60 svaro (nuo 4,7 iki 9,9 Eur) pabrango kelionės metro, - toliau pokyčius vardino Neringa. - Išaugus energetinių išteklių kainoms, nebeatlaikė ne tik smulkieji, bet ir dalis didesnių verslų. Manau, kad prie to prisidėjo ir pasikeitę žmonių įpročiai - jie vis dažniau apsipirkti eina ne į firminius, o į pigesnes prekes siūlančius prekybios tinklus. Kita vertus, pastebiu, kad augant kainoms augo ir žmonių atlyginimai (vidutinis atlyginimas Anglijoje - 2518 svarų sterlingų arba 2900 Eur), tad didelio nerimo dėl artėjančios žiemos visuomenėje nematyti."

Lengva nebus

Pasak Vokietijos piliečio Peterio Lehmano, šiuo metu infliacija šalyje siekia 10 proc., todėl yra stebimas kainų svyravimas.

„Pavyzdžiui, benzinas užmiestyje gali kainuoti 1,83 Eur, o mieste jo kaina bus 1,93 Eur. Kainos skiriasi ir skirtingose Vokietijos žemėse", - pasakojo Peteris.

Jis pasidžiaugė, kad vokiečiai rado alternatyvų dujoms, tačiau neslėpė, kad šiemet jos irgi pabrango: „Dujas galime pakeisti elektra, anglimi arba malkomis. Tiesa, čia irgi viskas brango. Jeigu praėjusiais metais kubinis malkų metras kainavo 70 Eur, šiemet už jį tenka mokėti 2-3 kartus daugiau.

Mano brolis šildymo klausimą išsprendė sumontavęs ant namo stogo saulės elektrinę, kuri maitina šilumos siurblius. Daugelis Vokietijos gyventojų norėtų pasielgti analogiškai, nes tokie pokyčiai dar labiau sumažintų priklausomybę nuo Rusijos, tačiau ne visi sau gali tai leisti, nes šildymo sistemos perdarymas nėra pigus. Kita vertus, ima trūkti ir pačių saulės elektrinių sistemų, nes niekas negalėjo nuspėti, kad jos taps labai paklausios.

Visuomenė nerimauja, kad žiemą gali tekti šalti. Reaguodama į tai Vyriausybė imasi atitinkamų priemonių - mažinamas gatvių apšvietimas, ribojama temperatūra valstybinėse institucijose ir t.t. Kovoti su išaugusiomis energetinių išteklių kainomis bandoma skiriant žmonėms piniginę paramą, taikant kainų lubas ir pan. Tik abejoju, ar tai duos norimų rezultatų. Mano nuomone, mažesnius atlyginimus gaunantys žmonės jau susiduria arba netrukus susidurs su rimtomis problemomis."

Kita vertus, Peterio teigimu, sudėtinga situacija paskatino žmones veikti ir ieškoti išeičių. Vokietijoje buvo nemažai abejojančių ar pavyks atsiriboti nuo Rusijos energetikos ir užsitikrinti žiemai reikalingą dujų kiekį. Nepaisant to, šiuo metu Vokietijos dujų saugyklos užpildytos 95 proc.

Beje, vidutinis atlyginimas Vokietijoje siekia 2665 Eur, 1 kilovatvalandė elektros energijos atsieina maždaug 37 centus.

Tokios infliacijos kaip Lietuvoje nėra

Pastaruosius keletą metų Šveicarijoje gyvenanti Inga pasakojo, kad šalyje, kaip ir visur aplinkui, viskas brango.

„Labiausiai pabrango degalai, vis dar brangsta elektra, tačiau tokios infliacijos, kokią pasiekė Lietuva, Šveicarijoje nėra, - lygino Inga. - Kadangi dabar auginu dukrą, tai tiksliai žinau, jog valdžia šeimoms skiria vaiko pinigus. Deja, nepaisant to, jaunoms šeimoms yra labai sunku, nes motinystės atostogos trunka tik 14 savaičių. Vėliau tėvams tenka rinktis - arba leisti atžalą į 3000 frankų (3025 Eur) per mėnesį kainuojantį lopšelį-darželį ir „apsigyventi" darbe, arba vienam iš tėvų likti namuose su vaiku. Mes pasirinkome antrą variantą. Jau verčiau gyvenimui leisime santaupas, tačiau aš būsiu su dukra ir matysiu, kaip ji auga. Beje, Lietuvoje šis klausimas išspręstas geriau."

Nepaisant kylančių kainų (elektra pabrango apie 30 proc., maisto prekės - apie 2 proc.), apie gyventojams valdžios skiriamas kompensacijas Inga teigė negirdėjusi. Visgi ji neatmetė galimybės, kad skurdžiausiai gyvenantis sulaukia pagalbos iš socialinių tarnybų.

Vidutinis atlyginimas Šveicarijoje siekia apie 6650 šveicariškų frankų arba 6900 Eur. Kilovatvalandė elektros energijos kainuoja 0,215 franko (0,22 Eur) privačiam vartotojui ir 0,162 franko (0,16 Eur) verslui.

Problemų kilti neturėtų

Prieš kurį laiką Vilnių į Sakartvelą iškeitusi visuomenininkė Slava pasakojo, kad šioje Kaukazo šalyje labiausiai brango būsto nuoma (+48 proc.), maždaug 3 proc. augo parduodamo nekilnojamojo turto kaina.

„Kitose srityse brangimas buvo, tačiau minimalus. Maisto prekės kainuoja tiek, kiek Lietuvoje kainavo metų pradžioje arba net pigiau. Litras A95 benzino kainuoja apie 1,5 Eur, tačiau čia, kadangi euro kursas smuko, o lario liko toks pats, gali būti, kad mokant eurais išeitų kiek brangiau, - niuansus vardino Slava. - Grįžtant prie būsto nuomos, mudu su sūnumi gyvename 52 kvadratinių metrų bute. Rugpjūtį be nuomos, visos komunalinės paslaugos, įskaitant internetą, kabelinę televiziją, liftą ir laiptinės priežiūrą, mums atsiėjo 25 Eur. Už rugsėjį, kadangi kainos kilo, jau sumokėjau 28 Eur. Manau, kad žiemą komunalinės išlaidos neturėtų viršyti 50 Eur, tad sulaukti pavasario tikrai nebus sunku."

Vidutinis atlyginimas Sakartvele siekia 1541 larį arba 640 Eur, 1 kWh šalyje kainuoja 0,22 lario arba apie 0,09 Eur, kubinis gamtinių dujų metras - 0,54 lario arba 0,22 Eur.

Suomiai badu nemirs

Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Eglė Bogvilaitė-Aronen, nors ir nepateikė jokių skaičių, patikino kad, kaip ir kitose šalyse, Suomijoje viskas brango.

„Dėl to kalta tik teroristinė valstybė Rusija. Suomiai dėl kainų nesijaudina, šiek tiek prisisuko radiatorius ir visai nebijo nei sušalti, anei mirti badu. Suomiai pinigus Ukrainai aukoja milijonais, patys nenusipirkdami kokio daikto, siunčia ginkluotę ir spaudžia valdžią siųsti dar daugiau. Jie nori išgrūsti „Lukoilui" priklausančias degalines ir kitokį rusišką verslą. Visuomenė Suomijoje iš paskutiniųjų visais būdais remia Ukrainą ir nebamba ir nekaltina savo valdžios, nes yra protinga tauta", - griežtai pabrėžė E.Bogvilaitė-Aronen.

Vidutinis atlyginimas Suomijoje pavasarį siekė 3000 Eur. Elektros energijos kilovatvalandė kainuoja maždaug 0,23 Eur.