1 nuotr.Kauno rajone stengiamasi visuomenei atverti kuo daugiau kultūros paveldo objektų. Ryškiausias jų – rajono savivaldybės pastangomis atnaujintas Raudondvario dvaras, kuris jau daug metų tarnauja bendruomenės šventėms, kultūros renginiams, parodoms, konferencijoms. Čia veikia Kauno rajono muziejus, Civilinės metrikacijos skyrius, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius.
Kasmet rūpestingai tvarkomi ir kiti paveldo objektai, ir tokį Kauno rajono dėmesį paveldui teigiamai įvertino šiomis dienomis pakaunėje apsilankiusios Vyriausybės kanceliarijos patarėja Diana Varnaitė bei ministrės pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė.
Pasak pranešimo, kartu su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskiene ir paveldo specialiste Egle Knygauskaite-Liakiene Vyriausybės atstovės lankėsi Garliavoje esančiame Juozo Lukšos-Daumanto memorialiniame muziejuje, apžiūrėjo Raudondvario dvare vykstančius darbus. Taip pat padėjo vainikus Lietuvos laisvės armijos vado Kazio Veverskio žūties vietoje Ramučių kaime bei prie Holokausto aukų paminklo Vandžiogaloje.
V. Makūnas ir jo komandos nariai pasakojo apie jau įgyvendintus projektus bei planuojamus atlikti darbus, kurie padės kultūros paveldo objektus dar labiau atverti visuomenei. Apžiūrint, kas jau nuveikta Raudondvario dvare, meras patikino, kad dabar svarbu atnaujinti dvaro oficinas.
ELTA primena, kad Kauno rajone yra net 24 piliakalniai, du iš jų – Pyplių ir Pakalniškių – sutvarkyti kompleksiškai, kiti taip pat kruopščiai prižiūrimi. Išskirtinio visuomenės dėmesio sulaukia ir Seniavos kaime Kauno rajono savivaldybės bei vietos bendruomenės pastangomis atgaivintas III fortas. Pakaunėje gausu įvairių maldos namų, iš kurių penkios katalikų bažnyčios, Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia, Čekiškės sinagoga ir Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos ėmimo į dangų sentikių cerkvė įtrauktos į Kultūros paveldo registrą. Kauno rajono savivaldybė žymiai prisidėjo prie Kulautuvos Mergelės Marijos Vardo bažnyčios ir Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios atstatymo. Partnerystėje su Vilkaviškio vyskupija naujam gyvenimui prikelta gotikinė Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Mero V. Makūno teigimu, šiemet Bažnyčių rėmimo programai Savivaldybė yra pasirengusi skirti 200 tūkst. eurų. Naujausių laikų istorija Kauno rajone taip pat neužmiršta. Kultūros vertybių registre yra 17 vietų, susijusių su laisvės kovų įamžinimu, – trys partizanų žeminės, mūšių vietos, paminklai. Šiemet bus rengiami vertinimo tarybos aktai dar trims vietoms, susijusioms su partizaniniu pasipriešinimu.
Pernai daug dėmesio buvo skirta Juozui Lukšai Daumantui: legendinio partizanų vado žūties vietoje Pabartupio kaime surengtas iškilmingas minėjimas, o istorikas Vidmantas Vitkauskas apie šį laisvės kovotoją išleido gausiai iliustruotą knygą.
Reikšminga ir tai, kad kovoje dėl Lietuvos laisvės svarbų vaidmenį atlikusiai Sitkūnų radijo stočiai Kauno rajono savivaldybė siūlo suteikti teisinę apsaugą ir valstybės saugomo objekto statusą, o apie Sausio 13-osios įvykius Kauno rajone ketina išleisti knygą.
Kauno rajono miesteliai neatsiejami nuo čia gyvenusių litvakų. Kartu su Kauno žydų religine bendruomene pernai Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje surengtas padėkos renginys „Micvot – už gerus darbus“, tęsiami Čekiškės sinagogos atnaujinimo darbai. Vilkijoje įamžintas džiazo legendos Louiso Armstrongo įtėvių Leibos ir Tilės Karnovskių atminimas. 2018-aisiais su užsienyje gyvenančiais litvakais Vandžiogaloje pastatytas memorialas Holokausto aukoms, o pernai Savivaldybės ir vietos bendruomenės pastangomis iškilo paminklas Jaučakių miške nužudytiems žydų tautybės žmonėms. Dabar planuojama tvarkyti holokausto vietas Kluoniškių, Dievogalos ir Rinkūnų kaimuose, Jogintų miške, teigia Kauno rajono savivaldybės atstovai.
