1 nuotr.Lietuvoje, prisidengiant „žaliuoju kursu", vis garsiau kalbama apie automobilių parko elektrifikaciją. Idėjos brukamos įvairiomis formomis, visiškai nepaisant galimų tokios skubotos „masinės elektrifikacijos" pasekmių. Tai, ką akivaizdžiai parodė pastaroji žiema, gali tapti naujų, rimtų ir sunkiai išsprendžiamų problemų priežastimi.
Statymo vietų karai...
Praėjusiais metais aplinkos ministras Simonas Gentvilas daug dėmesio skyrė kalboms apie kovą su klimato tarša ir vis agresyviau visuomenei brukamą „žaliąjį kursą". Pristatęs planuojamus naujus mokesčius taršiam transportui, jis pareiškė, kad „laiko pasikeisti šildymo ir transporto rūšį bei nemokėti šių mokesčių yra metai".
Automobilių taršos mokesčio ministrui nepavyko prastumti. Visgi, matant su kokiu atkaklumu valdantieji laikosi įsikibę savo idėjų ir kaip pagyvėjo „žaliųjų" technologijų propaganda, tikėtina, jog prie to dar bus grįžtama. Juolab kad ministerija tam ruošia dirvą.
Neseniai buvo patvirtintas naujas statybos techninis reglamentas. Jis numato, kad statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų parkingo aikštelėse elektromobilių įkrovimo prieigų turės būti įrengta 20 proc. nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai stovėjimo vietų bus mažiau negu penkios.
Absoliuti dauguma naujų pastatų statomi didžiuosiuose miestuose, kur parkavimas jau yra tapęs didžiule problema. Ją dar labiau pagilino nauja, nuo sausio įsigaliojusi tvarka, pagal kurią automobilius draudžiama statyti ties įvažiavimais/išvažiavimais.
Nepaisant to, ministerija nusprendė, kad penktadalis parkavimo vietų turės būti paliktos elektromobiliams. Tikėtina, kad priimdamas tokį sprendimą ministras nepasigilino į realią Lietuvos situaciją. Šiandien bendras Lietuvos lengvojo transporto parkas turi net 1 620 886 automobilius ir tik 4841 iš jų yra elektromobilis. Tai yra bendras jų skaičius nesiekia net 1 proc.
O kaip su elektra?
Kita potenciali problema, apie kurią ministerija, tikėtina, nepagalvojo - elektromobilių įkrovimo stotelės. Klausimas - iš kur joms bus tiekiama elektros energija?
Labai abejotina, kad tam būtų statomos naujos transformatorinės ar tiesiamos naujos magistralės. Greičiausiai naujai pastatytos stotelės bus jungiamos prie jau esamų elektros tiekimo linijų. Pastarųjų galingumas buvo apskaičiuotas jas tiesiant, o dabar joms planuojamos papildomos apkrovos. Kuo tas gali pasibaigti puikiai parodė nesena vienos naujos, ekologiškos, vien elektrą naudojančios pajūrio gyvenvietės istorija. Paspaudus šaltukui jos gyventojai įjungė visą turimą šildymo įrangą ir vietos transformatorinė sudegė. Laimei, gyventojų garažuose ir kiemuose stovėjo ne elektriniai, bet vidaus degimo variklius turintys automobiliai. Tas leido daliai žmonių saugiai palikti vėstančius namus. Beje, avarijos likvidavimo metu, kad namai visai neperšaltų, elektrą jiems tiekė specialiai ESO atvežti dyzeliniai generatoriai.
Minėtu atveju transformatoriai neatlaikė vienu metu įjungtos šildymo įrangos, o kas lauktų, jeigu prie bendro tinklo dar būtų prijungti ir elektromobiliai? Klausimas - retorinis. Eilinį kartą valdžia nusprendė ir numetė visuomenei nurodymą, nesigilindama nei į tai, kaip jį reikės realizuoti, nei į tai, su kokiais sunkumais gali susidurti gyventojai. O sunkumų, praktikoje diegiant eksperimentinius sprendimus, tikrai bus...
Netikėtumai kelyje
Nors ši žiema yra palyginti švelni, buvo rytų, kai dėl šalčio dalis automobilių neužsivedė. Elektromobiliai turėjo užsivesti visi, tačiau tie, kas yra vairavę tokias transporto priemones, jau žino, kaip jas veikia šaltis. Skirtingai nuo transporto su vidaus degimo varikliu, elektromobiliuose elektra maitina visas sistemas, pradedant varikliu, baigiant šildymu.
Važiuojant ir stabdant dalis energijos grįžta į akumuliatorių, taip jį pakraudama, tačiau stovint vietoje elektra yra tiesiog naudojama. Orams atšalus jos sąnaudos smarkiai išauga, todėl žiemą užstrigus ir stovint spūstyje elektromobiliai netikėtai gali išsikrauti.
Sostinės vairuotojai ne iš nuogirdų žino, kiek trunka kelionė susiaurintomis Vilniaus gatvėmis rytinio arba vakarinio piko metu. Įvertinus tai, nesunku įsivaizduoti, kad, tarkim, Geležinio Vilko gatvės tunelyje vienu metu užgesus kokiems penkiems elektromobiliams, viena pagrindinių miesto eismo arterijų būtų visiškai paralyžiuota.
Elektromobilių vairuotojai, nenorėdami sušalti, savo transportą turėtų palikti. Nustumti jų į šalį irgi nelabai būtų kur, nes tam nėra vietos. Taigi, norint atlaisvinti gatvę, reikėtų laukti, kol atvažiuos elektromobilius galintys išvežti evakuatoriai, kuriems dar reikėtų privažiuoti prie jų. O jeigu vienu metu išsikrautų kokie 20 elektromobilių? Arba tai nutiktų kokiame užmiesčio kelyje?
Klausimai, į kuriuos šiandien atsakymo, deja, nėra, bet kad taip gali nutikti liudija neseniai po socialinius tinklus išplitusi išsikrovusio ir likimo valiai gatvėje palikto elektromobilio nuotrauka.
Beje, nesu nusiteikęs prieš elektromobilius. Jie visai tinka miestui, gali būti antru arba trečiu šeimos automobiliu. Tik reikia suprasti, kad šiandieninėmis sąlygomis jie transporto su vidaus degimo varikliais visiškai pakeisti negali. Ir, tikėtina, dar ilgai negalės, todėl valdžios brukama „visos šalies elektrifikacija" gali turėti sunkiai prognozuojamų pasekmių.
