Laimė su pinigais nesusijusi

„Vakaro žinios“ paklausė politologo ir psichologo Vytauto ČEPO, ko iš viso verti tokio lygio tyrimai, kai ekonominiai rodikliai prilyginami žmonių laimei?

- Labai neteisinga ir netaisyklinga ši laimės matavimo metodologija. Čia paimami tokie rodik-liai kaip BVP ar kiti ekonominiai rodikliai, kurie iš esmės nieko bendro su psichologine ir asmenine žmogaus laime neturi. Jeigu pažiūrėtume į ankstesnius tyrimus, visuomet laimingiausi žmonės buvo Lotynų Amerikos valstybėse, kur tikrai tokie rodik-liai nesulyginamai mažesni nei mūsų ar skandinavų. Bet ten žmonės iš tiesų jaučiasi laimingi. Taigi laimė yra vidinė būsena ir ji labai retai turi ką nors bendro su kokiais nors socialiniais procesais. Nekalbant apie socialinius kataklizmus, kai prasideda karas, maras ar kitos nelaimės. Bet jei valstybė gyvena normalų gyvenimą, nerasime joje laimingesnių žmonių kaip du jauni įsimylėję žmonės, kurie visiškai nieko neturi. Su metais tie du žmonės apsikrauna mašinomis, turtais, vilomis ir pinigais ir tuomet tampa nelaimingi. Kodėl? Patys nesuvokia. Matyt, kad lygina save su tuo laiku, kai buvo laimingi. Bet juk, nepaisant netekčių ar skaudžių patirčių, turi suvokti, kad nieko kito gyvenime geresnio kaip šiandiena nebus.

Laimingi žmonės niekuomet nemąsto epochos mastais, jie mąsto apie tai, kodėl jie laimingi čia ir dabar. Juk laimingas žmogus tuomet, kai medį pasodina, po savęs kažką palieka, paaukoja žmogui, kuris vargsta. O koks tas Lietuvoje BVP vienam žmogui, jam visiškai nesvarbu ir jo laimei jis įtakos neturi.

Bet kažkokie žmonės vis tiek nustatė, kad štai žmonių laimė nuo to priklauso. Nors šis laimės indeksas pagal ekonomines sąlygas ir psichologinė laimė tikrai nėra tas pats. Kiekvienoje laimingoje valstybėje yra nelaimingų žmonių ir kiekvienoje nelaimingoje valstybėje yra labai daug laimingų žmonių. Tokie skaičiavimai yra tik valstybės įvaizdis, bet tikrai ne žmonių, joje gyvenančių, laimė.

- Kaip taip išeina, kad turėdami mažesnį minimalų mėnesinį atlyginimą aplenkėme kitas Baltijos šalis - Latviją ir Estiją?

- Žinoma, tikram lietuviui čia ir yra didžioji laimė. Beje, kad Lietuvos situacija gerėja, matosi savaime. Juk vis daugėja žmonių, kurie nutolę nuo politikos, atsiranda žmonių, kurie nesivaiko serialų, atsiranda žmonių, kurie nemano, kad Vytautas Landsbergis Lietuvą išvadavo ir jam viskas Lietuvoje priklauso. Žmonės pradeda gyventi normalų gyvenimą. Nebežiūrima į gyvenimą kaip į naštą, vargo tempimą, daugiau žiūrima kaip į laimę, kuri tau kliuvo. Juk tai, kad žmogus gimsta, ir yra didžiausias stebuklas. Ar tai nėra laimė?

Baltijos šalių kontekste nepamirškime, kad nustatant indeksą žiūrima į perkamąją galią, analizuojami pirkiniai. Jei žmonės nors ir uždirba, bet perka tik kruopas ir makaronus, turbūt laimės didelės nėra. O štai lietuviai gal perka būtinąsias prekes, prabangos prekes. Matyt, tai ir nulemia. Juk lietuvis, atsikraustęs į naują butą, pasodina medį, ant palangės sudeda vazonus, nusiperka dienines ir naktines užuolaidas. Taip tarsi perkamoji galia yra, bet sėdime tai prieblandoje, kuri skatina blogą nuotaiką.

Todėl pirkimas, kuris susiveda į tą išaukštintą BVP, iš esmės yra labai klaidingas. Juk jeigu kyla BVP, tai turi kilti ir žmonių pragyvenimo lygis, jų atlyginimai. O pas mus atlyginimai kyla ne iš ekonominio poreikio, o todėl, kad Seimas taip nusprendė. Jei jau seimūnai džiaugiasi BVP kilimu, tai prašom kelti atlyginimus ir pensijas. Nes žmogui tas BVP niekaip naudos kitaip neduoda, jis lieka tik kaip kompresas mirusiam žmogui.

- Kaip paaiškinti tai, kad šiame tyrime laimingesni už mus yra kazachai ir uzbekai, kurių BVP žemesnis?

- Jeigu vertinsime pagal šį kriterijų, Kazachija šiuo metu išgyvena ekonominį pakilimą. Pas juos vyksta didžiulės permainos, plėtojama pramonė, šalis tapo atvira, ne taip kaip kokia Tadžikija ar Turkmėnija. Taigi jie pavažinėjo po pasaulį, pamatė, kad pas juos viskas vyksta į gera, gal tai ir yra požymiai. Be to, kazachai visad buvo gana uždari žmonės, bet patikimi. Matyt, daug lemia paveldas. Juk paniurusių tėvų ir vaikai būna paniurę.

- Rytų šalis mes visuomet vertiname kaip vertingos kultūros, harmoniją, savikontrolę įvaldžiusių žmonių kraštus. Tačiau štai Japonija indekse atsidūrė 46 vietoje ir ją lenkia Uzbekistanas. Ne toks ir puikus rezultatas.

- Mums kartais sunku japonus įvertinti, nes dideli kultūriniai skirtumai. Japonijoje gyveni kaip pasakoje, bet pažiūrėjęs atidžiau pamatai, kad jie labai daug dirba ir atostogų turi vos 2 savaites. Vienoje vietoje Japonijoje gali pamatyti, kad tie patys žmonės dirba anksti ryte, dieną, vakare ar net naktį. Ir rytoj vėl matai tuos pačius žmones. Sąlygos labai sudėtingos, bet jie, žinoma, ir uždirba. Tik kartais viskas turi turėti saiką. Vien dirbdamas tik tam, kad turėtum, valstybėje, kuri iš esmės nieko neturi, net žvyro, nebūtinai esi laimingas. Gal jie jau nebegali sustoti, nes pamirštama, kad reikia džiaugtis gyvenimu, o ne tik rūpintis, kad viskas gražiai atrodytų.

- Gal tai veikia ir atvirkščiai? Mes įsivaizduojame, kad Baltarusijoje gyvenimas labai blogas ir žmonės neturi ne tik pinigų, bet ir laisvių. Tačiau Baltarusija atsidūrė 59 vietoje, aplenkusi ir Lenkiją.

- Kas nebuvo Baltarusijoje, tas ir tiki tokiu nusistatymu. Aš važiuoju į Baltarusiją kiekvienais metais ir man ji atrodo kaip gražių ir įdomių žmonių kraštas. Be to, mums iš jų reikėtų pasimokyti švaros, nes ten gatvėje nerastumėte jokios šiukšlės ar nuorūkos. O kad ten nėra laisvės, gal yra tiesos, bet net ir Stalino laikais juk kiek buvo laimingų žmonių. Todėl vienareikšmiškai vertinti nebūtų teisinga. Juk lietuviai irgi buvo nelaimingi, kai buvo priklausomi. Dabar Nepriklausomybę turime, bet vis tiek rėkiame, kad mes nelaimingi. Žinoma, gal iš dalies tokie žmonės tampa lakmuso popierėliu, nes jie visuomet budi, stebi. Bet visuomet budėdamas tu prarandi gyvenimo džiaugsmą.

- Ar apibendrinant iš viso būtų galima pasakyti, kad įmanoma tiek daug skirtingų pasaulio šalių sugrūsti į vieną lentelę pagal tuos pačius kriterijus?

- Žinoma, ne. Tai tiesiog populistinė lentelė, kad būtų apie ką žmonėms kalbėti, kažkam gal tai papildomas taškas. Bet neįmanoma sulyginti tokių skirtingų šalių. Juk religiniai nusistatymai, tradicijos kai kuriose pasaulio šalyse visiškai skiriasi. Visiškai objektyviai norint viską bandyti apibendrinti, turėtų būti bandoma atsižvelgti bent jau į kultūrinius skirtumus. Juk pakaktų apklausti Lietuvoje gyvenantį lietuvį, lenką, rusą ir baltarusį, norint sužinoti, ar jis čia laimingas. Nenustebčiau, kad lenkas čia būtų pats laimingiausias, o lietuvis - nelaimingiausias.

Kaip daromi tyrimai

Laimės indeksą Jungtinių Tautų iniciatyva sudaro Darnių plėtros sprendimų tinklas. Jį sudaro akademinio pasaulio specialistai, vyriausybės ir privataus sektoriaus atstovai.

Tyrime atsižvelgta į BVP, vidutinę gyvenimo trukmę, korupcijos lygį ir socialines laisves. Tyrėjų teigimu, tai leidžia įvertinti ir socialinę aplinką šalyje bei aplinkosaugos, sveikatos sritis.

Lietuvos 5,833 indekso didžiąją dalį sudaro teigiamai įvertinta socialinės rūpybos sritis, gana aukštas BVP vienam gyventojui. Deja, rodiklio negražina žemas dosnumo lygis šalyje ir korupcijos stebėtojų, visuomenininkų nurodomi išpūsti duomenys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“