Leiskit į tėvynę. Kaip gaila, iš Lietuvos pabėgo beveik visi atsivežti pabėgėliai

Istorija apie 35 pabėgėlius iš Sirijos ir Irako, kurie, išsinuomoję du autobusus, praėjusio sekmadienio naktį iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro pabėgo (spėjama - į Vokietiją), „Vakaro žinias“ paskatino pasidomėti, kodėl tariamai nuo karo savose tėvynėse sprunkantiems svetimšaliams bloga Lietuvoje, kur karai nevyksta. Taip pat pasidomėjome, kiekgi yra vadinamųjų gerosios integracijos pavyzdžių. Pokalbis su Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriumi Robertu Mikulėnu gerokai nustebino, o jo pateikti skaičiai šokiravo ir demaskavo politikus, tvirtinančius, kad pabėgėlių atranka vyksta labai atsakingai, o integracija - sėkmingai.

„Gal tą žodį „pabėgo iš Lietuvos“ pakeiskime kitu žodžiu - „išvyko“. Nes pas mus žmonės neuždaryti, jie atvyksta, gauna leidimus gyventi Lietuvoje ir gali išvykti, jei nori. Šiuo atveju ir išvyko. Bet negaliu už juos pasakyti, kodėl išvyko. Gal jų lūkesčiai per dideli, nes jei bėgo nuo karo savoje šalyje, tai galiu pasakyti, kad Rukloje karo nėra“, - pareiškė R.Mikulėnas.

Pasak jo, pagal centre nustatytą tvarką bet kuris jo gyventojas mėnesiui be jokių sankcijų gali išvykti, kur nori. Tačiau, jei per mėnesį negrįš, neteks bet kokių socialinių lengvatų, nes bus pašalinti iš integravimosi programos. Beje, kai kurie pabėgę iš centro parašė prašymus leisti išvykti, o kai kurie spruko paslapčia.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centras šiemet yra priėmęs iš viso 400 pabėgėlių. 118 jų - lietuvių kilmės Ukrainos gyventojai, pabėgę nuo neramumų šioje šalyje (iš viso į Lietuvos kvietimą atvykti apsigyventi pas mus prašymus parašė 165 lietuvių kilmės ukrainiečiai). Dabar centre jų telikę 8. Visi kiti sėkmingai integravosi Lietuvoje, turi darbus, gyvenamąją vietą. Visiškai kita situacija su pabėgėliais, kuriuos mūsų politikai pasirinko norėdami įvykdyti ES nurodytą kvotą. Šiemet Ruklos pabėgėlių centras priėmė 172 iš jų. 99 tebegyvena centre.

„Po integravimosi programos trys liko gyventi Lietuvoje, o 70 iš Lietuvos išvyko“, - skandalingą informaciją atskleidė R.Mikulėnas. Vilniuje apsigyveno sirų pora, o dar vienas žmogus neįvardijamas, tačiau veikiausiai tai bus pabėgėlis, integravimosi programą baigęs liepos pabaigoje, jis, pasak R.Mikulėno, buvo gavęs pasiūlymą Jonavoje dirbti tinkuotoju, o butą išsinuomojo Rukloje.

- Kodėl pabėgėliai bėga iš Lietuvos? Gal Rukloje jie yra persekiojami vietos gyventojų? - „Vakaro žinios“ teiravosi Ruklos (Jonavos r.) seniūno Ginto Jasiulionio.

- Pora pastarųjų incidentų įvyko visai ne dėl lietuvių kaltės, o dėl pačių pabėgėlių. Veikiausiai jie norėjo sukelti incidentus, kad galėtų kuo greičiau išvykti iš centro ir apsigyventi turtingesnėje šalyje. Pavadinčiau tai ekonomine provokacija. Esu beveik tuo įsitikinęs, nes kalbėjau ir su nepilnamečiu, kuris buvo incidento dalyvis, ir man niekas nepaneigė, kad tai pabėgėliai išprovokavo incidentą.

- Kas tai per incidentas?

- Pastarasis incidentas - ėjo grupė pabėgėlių, o iš paskos ėjo du vaikai iš mokyklos, lietuvaičiai. Lietuvaičiai per mobilųjį telefoną žiūrėjo juokingą vaizdo klipą ir garsiai kikeno. Na, žinote, kaip daro jaunimas. O pagalvoję, kad juokiasi iš jų, arba gavę tokį pretekstą, nes pabėgėliai ėjo per kokius 10 metrų nuo lietuvaičių ir vargu ar galėjo taip pagalvoti... Žodžiu, vienas siras staiga sustojo, ant šulinio pasidėjo striukę ir pribėgęs atgal užpuolė gerokai didesnį už save lietuvį. Norėjo parodyti, kad juos lietuviai skriaudžia, nes kur matyta, kad mažesnis pultų didesnį. Manau, buvo šiek tiek surežisuota.

- Susidaro įspūdis, kad pabėgėliai Lietuvoje ir nenori likti, nors karas joje nevyksta.

- Absoliuti dauguma per Lietuvą tenori pakliūti į turtingesnes šalis. Jie važiavo ne pas mus. Tie, kurie bėgo nuo karo, ir elgiasi kitaip - mokosi mūsų kalbos, stengiasi integruotis, dirbti. Tai tikrai šaunūs žmonės ir ne vieną tokių esu sutikęs. Tačiau didžioji dalis yra ekonominiai pabėgėliai, apsimetę karo pabėgėliais. Nes, jei bėga nuo karo, tai turėtų Lietuvoje ir likti, juk karas pas mus nevyksta.

- Ar daug šansų, kad ekonominiai pabėgėliai integruosis Lietuvoje?

- Šansų jokių. Ekonominiai pabėgėliai pas mus neužsilaikys, visi pabėgs anksčiau ar vėliau. Jų tikslas yra geras gyvenimas. Jie migruoja ten, kur geriau.

- Tačiau tiek buvęs vidaus reikalų ministras, tiek esamas užtikrino, kad vyks griežta pabėgėlių atranka, į Lietuvą esą nepaklius ne tik nė vienas pavojų nacionaliniam saugumui keliantis asmuo, bet ir nė vienas ekonominis migrantas. Tai ko verta tokia atranka?

- Nežinau, kaip ta atranka vykdoma, tačiau praktika rodo, kad dauguma iš pas mus patekusiųjų - ekonominiai migrantai.

- Gal politikai to nežino? Gal nekalba apie tai su Ruklos pabėgėlių priėmimo centru, seniūnija?

- VRM nešneka, policija šneka. Ir politikai mato situaciją. Tik nežinau, kiek stipriai mato. Gal užsimerkia.

- Iš jūsų pasakojimo susidaro įspūdis, kad pabėgėliai Lietuvoje nesijaučia svečiais.

- Jūs teisus. Jie težino savo teises ir bando primesti mums savo tradicijas. Bet reikia laikytis tradicijų, įstatymų tų šalių, kuriose gyveni. Juk pabandykite įsivaizduoti, kad nuvykusi, tarkim, į Iraką mergina galėtų vaikštinėti skara nepridengtais plaukais. Turbūt akmenimis užmėtytų, nes esą įžeidžia jų tradicijas.

- Bet gal Lietuvai tik geriau, kad ekonominiai migrantai pas mus neužsibus?

- Teisybę pasakius, aš tam neprieštarauju. Manau, kad neturėtume važiuoti jų ieškoti, neturėtume bėgioti jiems iš paskos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“