Lenda nauji faktai dėl P.Cvirkos paminklo

Į tokius ekspertus įtraukti poetas Tomas Venclova ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas. Jie stebėjosi tokiu savivaldybės akibrokštu. Klausėme savivaldybės, kas čia per stebuklai. Pasak Vilniaus savivaldybės tarybos narės, Vilniaus atminties kultūros grupės vadovės Paulės Kuzmickienės, dar 2015 metais, steigiant Atminties kultūros grupę, buvo pasiūlyta šalia darbo grupės suformuoti ekspertų sąrašą. Grupei nusprendus, pasitarti su ekspertais rūpimu klausimu. „Ekspertus, Vilniaus miesto istorijos, kultūros išmanytojus įtraukė grupės nariai, prieš tai turėdami atsiklausti ekspertų, ar sutinka būti įtrauktais į tokį sąrašą. Apmaudu, kad kažkam nepavyko padaryti taip, kaip žadėjo. Nei gerbiamas profesorius Tomas Venclova, nei gerbiamas Mindaugas Kvietkauskas nėra Atminties kultūros darbo grupės nariai“, - lyg savo, kaip grupės vadovės, kaltės neįžvelgtų P.Kuzmickienė.

Pasiteiravus, ar užtenka 8 (iš 17) žmonių balsavimo, kad toks balsavimas būtų laikytinas atspindinčiu nuomonę, pašnekovė pabrėžė, jog Atminties kultūros darbo grupės posėdyje svarstant P.Cvirkos paminklo klausimą iš 17 darbo grupės narių dalyvavo 13, kvorumas buvo, taigi balsavimas teisėtas.

Nors „Vakaro žinių“ redakcija kaito nuo pasipiktinusių P.Cvirkos paminklo nukėlimu vilniečių skambučių, anot P.Kuzmickienės, jai nežinomas nė vienas atvejis, kad į savivaldybę būtų kas nors apskritai kreipęsis, kad P.Cvirkos paminklą visgi reikia palikti. „Savivaldybė yra sulaukusi ne vienos dešimties prašymų nukelti P.Cvirkos paminklą“, - tikino ji.

Paklausus, galbūt savivaldybė persigalvojo ir nebenukels P.Cvirkos paminklo, P.Kuzmickienė teigė, jog miesto tarybos darbotvarkėje šio klausimo dar nebuvo. „Nebuvo ir diskusijos, kurioje tarybos nariai galėtų išsakyti savo nuomonę, ar toks paminklas atliepia nepriklausomos valstybės idėją, politinę tikrovę ir visuomenės lūkesčius, ką norime toliau kurti šioje Vilniaus miesto erdvėje“, - sakė pašnekovė.

Interviu su aktore, režisiere, Vilniaus savivaldybės tarybos nare Violeta PODOLSKAITE:

- Kaip jums atrodo planai nugriauti Petro Cvirkos paminklą?

- Griovimas yra žiaurus dalykas. Niekaip antri metai negalime Basanavičiui paminklo pastatyti. Viskas suvedama į vieną pusę, ir pasidaro politinė pusė. Mūsų Tauta tokia didinga ir savo darbais, ir savo kūryba, bet kartais viskas susiplaka. Kaip ir dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Aš nežinau, kur yra tas sveikas protas.

- Atminties kultūros darbo grupėje - 17 narių, už P.Cvirkos paminklo nukėlimą nubalsavo 8, tiek pakanka, kad atstovautų žmonių nuomonei?

- Mes turime diskutuoti visi. Pas mus labai madingos komisijos, darbo grupės ir jos nusprendžia visų žmonių interesą, net ir likimus. Iškilo klausimas, sukursime darbo grupę - aš, tu ir Romka - ir nuspręsim. Taip negali būti. Pirmiausia pradedamas statyti namas, tada tik pamatoma, kad šalia yra vaikų darželis, kaip atvejis Karoliniškėse. Tada pamato žmones su plakatais. O kur ta procedūra buvo, kad žmonės sužinotų? Mes gi su žmonėmis turime bendrauti ir jų nuomonę išgirsti.

- Gal čia liberalizmo išraiška, kaip sugalvojau, taip padariau, ką noriu, tą darau?

- Tai savo bute ir daryk, ką nori. Bet yra klausimai, kuriuos ne 8 žmonės turi nuspręsti. Visiems skaudi praeitis, bet reikia visiems rasti bendrą kalbą.

- Girdėjote, jog į ekspertus buvo įtraukti ir poetas Tomas Venclova, ir literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, kurie net nežinojo apie tai.

- Tada dar blogiau. Va čia jau reikia ieškoti skaidrumo. Mes savo istorijos nesuplėšysime ir nesudraskysime. Ji buvo. Bet galvokime, o kas toliau? Mes užaugome, gyvenome tame laike ir buvo dalykų, kurių pakeisti negalėjai, bet žmogiškumą savo išlaikėme. Aš galiu galvoti, kaip noriu, bet jei esu tarybos narė, aš atstovauju žmonėms, pirmiausia rūpi, kokia jų nuomonė. Mane žeidžia, kad neatsižvelgiama į žmonių nuomonę ir priimami sprendimai, tik paskui paviešinama, kad padarėme.

- Savivalda tam ir yra, kad atstovautų žmonėms.

- Sprendimai turi būti priimtini visuomenei ir jos nežeisti. Svarbiausia - nežeisti žmonių.