LGBT reklama užsiima net ministerijos

Jau ne pirmą kartą birželio mėnesį, kurį LGBT vadina pasididžiavimo mėnesiu, įvairūs prekės ženklai pasaulyje ir Lietuvoje nusidažo seksualinių mažumų vėliavos spalvomis. Šiemet, vos mėnesiui prasidėjus, tą padaryti suskubo ir tokie garsūs gamintojai kaip „Mercedes" ir „BMW". Iš paskos savo logotipą LGBT spalvomis nudažė ir Lietuvoje veikiantis ryšio operatorius „Telia", o pačią pirmą mėnesio dieną taip pasipuošęs jau buvo „Danske bank".

„Birželis - tolerancijos mėnuo. Šiemet, kaip ir kasmet, išreiškiame savo palaikymą įvairovės idėjai", - pranešė bendrovė „Telia" savo socialinio tinklo anketoje. Toks sprendimas patiko ne visiems „Telia" vartotojams. Po šiuo įrašu pasipylė nemažai pasipiktinimo komentarų, o kiti pareiškė, kad nesinaudos operatoriaus paslaugomis. Tokių komentarų, beje, sulaukė ir „Danske bank".

Į tai sureagavo ir Lietuvos tėvų forumo organizacija. „Ar tai iš tiesų tolerancijos skatinimas, ar labiau antivalstybinė veikla - sumaišties valstybėje kėlimas? Jei jie tikrai tokie „vertybiški", ar pažymėjo Tėvo arba Motinos dieną? O gal šių vertybių netoleruoja? Ar suvokiama, kad būtent šiuo metu, toks šešiaspalvės demonstravimas ypač kiršina Tautą? Šešiaspalvis ženklas nebesisieja su tolerancija. Dabar jis įgavo netolerancijos atspalvį", - teigia tėvų atstovai.

Savaitgalį prie vaivorykštinės politikos prisijungė ir garsi virėja Beata Nicholson. Jos šeima, valdanti picerijas „Jurgis ir Drakonas" bei „Brooklyn Brothers, perdažė picų dėžes, o pastarąją įstaigą net laikinai pervadino į „Brooklyn Partners".

Jeigu atsisakyti teikiamų operatoriaus ar banko paslaugų galima, tai niekaip panašiai boikotuoti nepavyktų valstybinių institucijų. Prie pasididžiavimo mėnesio jau suskubo prisijungti ir Aplinkos ministerija, pasidalinusi koliažu iš gyvūnų, spalviškai sudarančių LGBT vėliavą. „Gamta myli visus", - trumpai parašė ministerija. Didžioji dalis sureagavusių komentatorių piktinosi, kad tai su aplinkos apsauga visiškai nesusiję. Į šį ministerijos įrašą sureagavo ir buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Dar viena invazija..." - pakomentavo jis.

„Vakaro žinioms" susisiekus su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, jis patikino, kad toks koliažas paskelbtas su jo žinia, o tolerancijos mėnuo - svarbi data ministerijai: „Žmogaus teisių klausimai yra be galo svarbūs Aplinkos ministerijai, todėl paskelbėme sveikinimą su tolerancijos mėnesiu. Pagarba žmogaus teisėms yra viena iš mūsų atsakomybės sričių. Turime didžiuotis dėl savo įvairovės, o ne dėl savo vienodumo. Penkiasdešimt metų buvome spaudžiami į vieną formatą, bet turime pripažinti, kad visuomenė yra įvairi, ir švęsti šią įvairovę."

Tiesa, gegužės 15 d., kai buvo minima Tarptautinė šeimos diena, ministerija jokio sveikinimo nepaskelbė. „Šeima yra tik viena iš sudėtinių dalių. Tolerancija turi būti ir šeimoje, ir visuomenėje, ir kitur. Kaip vedęs žmogus turiu teisę kalbėti apie tai, kad pagarba turi būti visur ir visiems. Mažumų atstovams, ar tai būtų neįgalieji, ar seksualinės mažumos, jų teises turime ginti dvigubai. Jiems yra sunku, nes jie yra mažumos", - sakė S.Gentvilas.

Interviu su profesore, kultūros istorike Rasa ČEPAITIENE:

- Atrodo, kad pastaruoju metu aplink vien LGBT vėliavos, nors Lietuvoje tokių žmonių - mažuma.

- Tai yra žinoma metodika, kai nauji dalykai po truputį diegiami kaip normalybė. Tarptautinis verslas arba nacionalinis, prisijungęs prie tarptautinio, demonstruoja savo lojalumą tai sistemai.

Mes, kaip vartotojai, galime į tai reaguoti. Vienas iš galimų žingsnių - prekių ar paslaugų boikotavimas. Kad ir socialiniuose tinkluose apie tai pranešus ir pakvietus taip elgtis kitus. Kartais matydamos klientų nepasitenkinimą, sureaguoja ir komercinės įmonės. Atsimenu, kai prieš daugiau kaip dešimtmetį viena alaus darykla reklamai panaudojo rūpintojėlio atvaizdą. Tuomet sureagavo vartotojai ir Bažnyčia, tad reklama buvo greitai nutraukta. Žinoma, šiais laikais, kai matome, kaip mums brukamas „teisingas" tikėjimas, galime bent patys sau ir kitiems deklaruoti savo poziciją.

- Net ir nepatenkinti klientai ne visi išdrįs piktintis ar juo labiau atsisakyti paslaugų, kad nepasirodytų esą tamsuoliai, netolerantiški.

- Taip, ypač jeigu dirbi kokioje įmonėje, kurioje diktuojama panaši politika. Pasipriešinti negali, nes gali sulaukti net represijų. Įmonių demonstravimasis yra tik savo vertybių deklaravimas, bet jau matome, kad ideologija brukama netgi vaikams. Siekiama veikti per pasąmonę ir pirmiausia nusitaikius į pačius jauniausius ir imliausius protus. Kad tai būtų priimta kaip normalybė.

Kartą nustebau degalinėje pamačiusi minkštų žaislų lentyną. Joje buvo daug įvairių žvėrelių ir visi jie kažkodėl turėjo po ragą: ir meškiukas su ragu, ir pelėda su ragu. Kam čia tas ragas? Kai kurie dalykai pačiose netikėčiausiose vietose veikia mūsų sąmonę. Per drabužėlius, per pieštukus, per sąsiuvinius, kitus mums įprastus daiktus. Ir neprisiimama jokia atsakomybė. Juk vaikai kaip tik turėtų būti apsaugoti nuo politikos ir ideologijos.

- Kas turėtų sureaguoti?

- Manau, sureaguoti šiandien yra visuomenės pareiga. Panašu, kad tik ji dar gali tai kontroliuoti. Manau, Šeimų maršas parodė, kad visuomenė nebenori taikstytis su jai primetama tvarka ir kišimusi į šeimos santykius. Tai buvo aiškus ir civilizuotas pasakymas „Ne".

Šiandien grįžtame į sovietmetį, kai vaikams mokykloje buvo pasakojama viena tiesa, o namuose tėvai jiems tyliai kalbėjo kitus dalykus. Vėl grįžtame į tuos dvilypumo laikus.

Kai prie to prisideda ir valstybinės institucijos, tai parodo, ką jie palaiko ir kas jiems yra svarbu.

Lygiai taip pat elgiasi ir LRT - iš mokesčių mokėtojų išlaikoma televizija tapo šios grupuotės ruporu. Tai yra atviras lobizmas. Labai siauros, bet labai garsiai rėkiančios grupės. Matėme, kad ir premjerė Ingrida Šimonytė įsisegė į švarką LGBT ženklelį.

- Kodėl kalbant apie toleranciją, prisimenamos tik LGBT teisės?

- Čia galime prisiminti prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, kuriame jis atkreipia dėmesį ir į kitas mažumas, kurios yra nematomos ir negirdimos. Pavyzdžiui, neįgalieji, kurie susiduria su daug didesnėmis problemomis, bet jiems neskiriama daug vietos politinėje darbotvarkėje. Tai nėra eskaluojama, nes nei politiškai, nei komerciškai „neapsimoka". Tokia veidmainystė krinta į akis, žmonės tai mato ir jaučia.

- Kur ta mūsų laisvė, jeigu net kalbėti apie tradicinės šeimos palaikymą kartais tampa tabu, nepritariantys LGBT idėjoms žeminami ir iš jų tyčiojamasi?

- Nebėra tos laisvės. Grįžtame į laikus, kai visiems brukama viena tiesa, o visi, kurie tam priešinasi, turi būti sulaužyti. Sovietmečiu tai buvo klasių kova, dabar - kova tarp lyčių ir orientacijų. Ideologija tam ir sukurta - kad priverstų paklusti tylią daugumą ir naują ideologiją priimtų kaip natūralią ir naudingą.

Visa tai, ką matome, nėra kažkas nekalto. Tai yra sistema su perspektyvomis. Jeigu jau yra nusitaikyta į vaikus - vadinasi, planuojama toli į ateitį, ketinama auginti sau lengvai valdomą masę. Net jeigu esame silpni, priešintis privalome.

- Profesorius Alvydas Jokubaitis sakė, kad niekas taip nevienija Tautos, kaip Laisvės partija. Gal tai mums tik išeis į naudą ir visuomenė pakils, pajus bendrystę ir ims gintis?

- Manau, taip ir bus. Nes paprastai žmonės rūpinasi savo privačiais gyvenimais ir jiems mažai rūpi didžioji politika. Bet valdžios noras reguliuoti žmonių privatų gyvenimą ir nurodyti jiems, kuo tikėti, išprovokuoja reakcijas. Pasipriešinimas kyla natūraliai. Ypač matant, kaip jis yra slopinamas. Žmonės matydami, kaip trukdoma pilietinei visuomenei veikti, supranta, kaip tai iš tiesų yra svarbu. Juokingiausia, kad matome, kaip mūsų valdžiukė kovoja prieš Baltarusijos autoritarą, bet Lietuvoje daro tokius pačius dalykus.