4 nuotr.Auditą apie tai, kaip mažinamas skurdas, atlikusi Valstybės kontrolė konstatuoja, kad šiuo atžvilgiu padėtis Lietuvoje - katastrofiška. Jau visą dešimtmetį esame tarp ES valstybių, kur skurstančiųjų skaičius, lyginant su visų gyventojų skaičiumi, yra didžiausias.
Anot Valstybės kontrolės, skurstantys asmenys - tai asmenys, kurių namų ūkio (šeimos) disponuojamos vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija skurdo rizikos ribos. Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos 2020 m. buvo apie 585 tūkst. gyventojų (20,9 proc.), t.y. kiek daugiau nei kas 5 šalies gyventojas gyveno žemiau skurdo rizikos lygio.
Europos Komisija 2020 m. pateiktoje ataskaitoje pažymi, kad skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka vieni didžiausių ES, socialinės apsaugos išlaidos išmokoms kasmet auga, o jų santykis su BVP didėja nedaug ir atsilieka nuo ES vidurkio.
ES santykinio skurdo rodikliai rengiami pagal bendrą metodiką - santykinio skurdo riba apskaičiuojama kaip šalies gyventojų vidutinių pajamų lyginamoji dalis, už kurią mažesnes pajamas gaunantys gyventojai laikomi skurstančiais. Skurdo rizikos lygis - tai asmenų, kurių ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis. Skurdo rizikos riba Lietuvoje 2020 m. buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurų šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų (iki 14 m.).
Skurdo rizikos lygis kinta nedaug, didelio proveržio nėra: 2020 m. buvo 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 proc. Lietuva 10 metų yra beveik paskutinė tarp Europos Sąjungos šalių (ES vidurkis 2020 m. - 17,1 proc.).
Statistikos departamentas skurdo rizikos lygio rodiklius pateikia pagal amžiaus grupes, namų ūkio sudėtį, ekonominio aktyvumo statusą ir kt. Didžiausias skurdo rizikos lygis yra šiose grupėse: senatvės pensininkų (per 2020 m. padidėjo 4,4 proc. ir 2020 m. sudarė 39,5 proc., o ES vidurkis - 17,3 proc.), vaikų iki 18 metų (sumažėjo 2,7 proc. - iki 20 proc., ES vidurkis - 19,4 proc.), vienišų asmenų (padidėjo 0,5 proc. - iki 46,8 proc.), tėvų, vienų auginančių vaikus (sumažėjo 0,2 proc. - iki 45,2 proc.), bedarbių (padidėjo 2 proc. - iki 56,4 proc.), asmenų su negalia (padidėjo 0,7 proc. - iki 32 proc.).
Pagal skurdo rizikos lygį prasčiausia situacija yra Lazdijų, Biržų, Šalčininkų, Šakių bei Anykščių rajonų savivaldybėse (viršija 35 proc)., geriausia - Vilniaus, Kauno bei Šiaulių miestų, Kretingos, Šilalės, Klaipėdos rajonų bei Pagėgių savivaldybėse (mažiau negu 18 proc.).
2018 m. Statistikos departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo skaičiuoti absoliutaus skurdo rodiklius. Absoliutaus skurdo riba - ministerijos kasmet apskaičiuojamas pajamų dydis, reikalingas minimaliems asmens poreikiams patenkinti. Tie asmenys, kurių pajamos nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenančiais absoliučiame skurde. 2020 m. absoliutaus skurdo riba - 257 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eurų šeimai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus. Šio skurdo lygis 2020 m. sudarė 5,1 proc. - apie 140 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
