5 nuotr.Finansų ministerija, vykdydama Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos nuostatą, kad ilguoju laikotarpiu bus grįžtama prie optimalaus valdžios sektoriaus skolos lygio, kartu su mokslininkais atliko skolos lygio poveikio ekonomikos augimui vertinimą. Pripažįstama, kad skola pasiekė naujas aukštumas. Aišku, bėdos verčiamos ne Vyriausybės nekompetencijai, o kitoms priežastims.
Kaip rašoma parengtame dokumente, COVID-19 pandemijos sukelta ekonomikos krizė ir valstybės biudžeto išlaidų, skirtų pandemijos padariniams švelninti, didinimas lėmė, kad valdžios sektoriaus skolos lygis pasiekė naujas aukštumas. Per 2020 metus Lietuvos valdžios sektoriaus skolos lygis padidėjo net 15,2 proc. BVP ir metų pabaigoje sudarė 46,6 procento BVP, o realaus BVP augimas buvo neigiamas (-0,1 proc.).
2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc., o valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarė 44,3 procento BVP. Prognozuojama, kad dėl geopolitinės krizės poveikio 2022 metais Lietuvos BVP augs lėčiau - 1,6 proc., o vidutiniu laikotarpiu numatomas spartesnis ekonomikos augimas: 2023 metais - 2,5 proc., o 2024 ir 2025 metais - po 3 proc. per metus. Atitinkamai prognozuojama, kad 2022 metais skola sumažės iki 43,3 proc. BVP. Numatoma, kad 2023 metais skolos ir BVP santykis šiek tiek padidės - iki 43,7 proc. BVP, o 2024 ir 2025 metais stabilizuosis, sudarydamas apie 43 proc. BVP.
Moksliniuose ir tiriamuosiuose straipsniuose teigiama, kad egzistuoja ryšys tarp valdžios sektoriaus skolos lygio ir ekonomikos augimo, t.y. valdžios sektoriaus skolos padidėjimas dėl fiskalinio deficito lemia lėtesnį ekonomikos augimą. Deficito finansavimas skolintomis lėšomis trumpuoju laikotarpiu gali paskatinti visuminę paklausą ir gamybą, bet ilguoju laikotarpiu išstumia kapitalą ir sumažina gamybos apimtis. Literatūroje įvardijama keletas būdų, kaip didelė valdžios sektoriaus skola gali paveikti ilgalaikį šalies augimą: aukštesnė palūkanų norma; didesni mokesčiai; infliacija; mažesnės ateities pajamos; kartų nelygybė; didesnis neapibrėžtumas dėl perspektyvų ir fiskalinės politikos krypties. Taip pat didelė valdžios sektoriaus skola sumažina fiskalinę erdvę ir galimybę efektyviai reaguoti į ilgalaikius iššūkius.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, apdairus valdžios sektoriaus skolos lygis Lietuvai yra apie 40 proc. BVP. EBPO teigia, kad valdžios sektoriaus skolos lygis, viršijantis 80 proc. BVP, turi žalingų pasekmių šalių ekonomikoms, o euro zonos šalims šis lygis dėl ribotos galimybės vykdyti monetarinę politiką yra dar mažesnis ir gali siekti apie 50-70 procentų BVP.
Finansų ministerija, dirbdama kartu su Vilniaus universiteto Taikomosios matematikos institutu, padarė išvadą, kad optimalus valdžios sektoriaus skolos lygis svyruoja apie 41 proc. BVP. Kitaip tariant, dabartinė skola jau viršija šį dydį.
