Antisovietinių mitingų dalyvis įspėja: Lietuva šiandien kiršinama iš vidaus

„Vakaro žinių" redakcijai L.Juozėnas parašė laišką, kuriame pasidalijo įspūdžiais apie Vasario 16-osios renginius Vilniaus Pilies gatvėje. Vyras pasakoja pastebėjęs ne vieną provokaciją, galėjusią virsti riaušėmis, kurių kai kas gal kaip tik ir laukė.

„Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dieną pradėjau švęsti dar sovietiniais metais. Miniu šią sukaktį nuo 1985 m. Šiemet į Vilnių nuvykau su bendraminčiu Rimu, kuris Vasario 16-ąją švenčia nuo 1970 m., nepriklausomai nuo santvarkų, valdžių kaitos, draudimų ar leidimų minėti šią brangią datą.

Šiemet teko pabūti įdomių incidentų Pilies gatvėje liudininku. Nors dauguma dabartinės valdžios, konservatorių ir Vytauto Landsbergio palaikytojų bei gerbėjų elgėsi gana santūriai, vienas jaunuolis, manau, konservatorių gerbėjas, kelis kartus ranka per galvą sudavė netoli manęs stovėjusiai senyvo amžiaus moteriai. Šiam vyrui nepatiko moters garsiai reiškiami politiniai įsitikinimai.

Kitas vyras ilgais žilais plaukais karštai diskutavo su minioje stovėjusia moterimi. Žinoma, ir šiam dabartinės valdžios gerbėjui nepatiko mitingo dalyvės kalbos. Įpykęs vyras puolė moterį. Priėjęs liepiau neprovokuoti riaušių. Jis sukluso ir liovėsi konfliktuoti.

Renginiui besibaigiant priėjau prie nuošalyje stovėjusių žmonių, laikiusių didelį plakatą su užrašu „Lietuva bus laisva". Tuo metu pro šalį ėjo kiti mitingo dalyviai, iš kurių vienas stambus vyras priėjo prie manęs ir kelis kartus kumščiu nestipriai sudavė man per petį. Jis, rodydamas pirštu į plakatą, piktai išrėžė, kad „plakatas atsiduoda naftalinu".

Tai tik keli mano pastebėti incidentai, apie kuriuos viešojoje erdvėje ar internete neteko girdėti, todėl nusprendžiau jais pasidalinti", - rašo L.Juozėnas.

- Iš to, ką pasakojate, atrodo, kad provokacijos pasirodė ne iš tos pusės, iš kurios buvo tikėtasi?" - „Vakaro žinios" paklausė L.JUOZĖNO.

- Taip. Žinote, kai prie manęs priėjo minėtas vyras, nepatenkintas plakatu, į jį tiesiog nereagavau. Bet jis neatlyžo. Jau ne kumščiu, bet pirštu stipriai badė man į krūtinę toliau rėkdamas pasipiktinimą dėl plakato.

Man tai pasirodė kaip provokacija. Gal jis tikėjosi, kad aš ginsiuosi, smogsiu jam atgal ir taip kils muštynės, tuoj pribėgs policija, žurnalistai ir visa tai bus nušviesta, kad „vatnikas" ar Kremliaus agentas, suprask, aš, norėjo išprovokuoti riaušes. Todėl tokiems dalykams nepasidaviau.

Aš jau pripratau, kad mus, dabartinės valdžios opozicionierius, ne tik V.Landsbergis, bet ir kiti laiko ir vadina Kremliaus agentais, Putino rėmėjais.

- Kodėl prasidėjus karui Ukrainoje tie, kurie iki tol drįso kritikuoti valdžią, tapo „vatnikais", jiems klijuojamos etiketės, neva jie džiaugiasi, kad kasdien Ukrainoje miršta nekalti žmonės?

- Tarybiniais metais buvo lygiai taip pat: buvo arba balta, arba juoda. Kad nebūtų jokių nuomonių įvairovių. Dalyvavę mitinguose prie Adomo Mickevičaus paminklo, buvome išvadinti antitarybininkais, ekstremistais, nacionalistais, naujojo gyvenimo priešininkais.

Viename humoristiniame leidinyje anuomet šis mitingas buvo pavaizduotas taip: nuo mitingo dalyvių krintančiame šešėlyje buvo parašyta „CŽV". Neva mes esame Amerikos agentai. Nors neabejoju, kad nė vieno tokio ten nebuvo.

Dabar einama prie kito ideologinio kraštutinumo. Mes, patriotiškai nusiteikę žmonės, esame įvairių pažiūrų, bet mums klijuojamos naujos vienodos etiketės. Jeigu apie mus būtų kalbama su gilesniais pasvarstymais - gal jie tokie yra, o gal ir ne, nebūtų rezultato - poveikio jauniems žmonėms. Todėl mums iš karto klijuojamos radikalios, gerai limpančios etiketės.

Nė neabejoju, kad ateityje būsime paskelbti kažkaip susiję su karu Ukrainoje. Net neabejoju, jeigu dabar nuvykčiau išreikšti nepasitenkinimą dabartine valdžia, man tuojau pat būtų priklijuota etiketė, kad remiu Putino karą. Vien dėl to, beje, nevykau į Kovo 11-osios minėjimą.

- Esate istorinių įvykių liudininkas: dalyvavote 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje vykusiame mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo, tais pačiais metais lapkričio 1-osios mitinge Kaune prie Maironio kapo. Kokie mitingai buvo anuomet?

- Labai gerai prisimenu, kad mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo buvo vyrų, kurie filmavo ir fotografavo visus ten buvusius dalyvius. Prieidavo tiesiai prie veido ir filmuodavo nieko neklausdami ir nesakydami. Daug vėliau mačiau nuotrauką, išimtą iš KGB archyvų. Ji buvo padaryta to mitingo metu. Prie nuotraukoje esančių žmonių atvaizdų buvo parašyti numeriai: 34, 85, 92 ir kt. Jie taip buvo sužymėti, o vėliau jų buvo ieškoma.

Lygiai taip pat daroma ir dabar, vadovaujamasi tais pačiais metodais. Kiek žinau, ir tuomet žmonės būdavo įspėjami ir gąsdinami ne tik kad neitų į antisovietinius mitingus. Kai kurie dėstytojai atkalbinėjo studentus, kad jie nedalyvautų disidentų teismuose. Kad studentai nereikštų solidarumo disidentams. Panašūs dalykai vyksta ir dabar.

- Ar tai reiškia, kad per trisdešimt Nepriklausomybės metų niekur taip ir nenuėjom?

- Tai yra šliaužianti diktatūra. Viskas daroma nuosekliai, ne per dieną, žingsnis po žingsnio. Štai jau draudžiama ir valdžią kritikuojanti žiniasklaida, iš prekybos išimami laikraščiai. Tai yra tai, ką daro Rusijos režimas. Rusijoje Putinas elgiasi lygiai taip pat - drausdamas vienokią ar kitokią žiniasklaidos priemonę, priklijuodavo etiketę, kad tai Vakarų specialiųjų tarnybų kontroliuojama žiniasklaida. Lietuvoje viskas daroma taip pat, tik sakoma, kad tam tikros organizacijos ar spaudos leidiniai yra Putino režimo šalininkai ir skleidžia prorusišką propagandą.

- Visuomenė to nemato?

- Visuomenė - susiskaldžiusi. Joje yra įvairių pažiūrų žmonės. Kad tai, kas vyksta, pamatytų plačioji visuomenės dalis, turi praeiti šiek tiek laiko. Dalis visuomenės turės atsipeikėti. Lygiai taip buvo tarybiniais metais. Žmonės, iš pradžių tikėję tarybine santvarka arba plaukę pasroviui, ilgainiui atsipeikėjo. Žinoma, kažkiek apmaudu dėl tų žmonių, kurie nemato, kad tai vyksta, ir pasiduoda kiršinimui.

Beje, neseniai vienas iš buvusių disidentų man pasakė: dabartiniai konservatoriai yra vilkai avelių kailiuose. Tą sakė žmogus, esantis jų aplinkoje ir su jais bendraujantis.

Vyksta ne tik kiršinimas. Pavyzdžiui, plakatų tikrinimas minėjimuose, užtvarų statymas yra savotiškas visuomenės provokavimas. Kam kitaip į tokius renginius siunčiama riaušių policija? Galų gale, minioje būna net saugumiečių iš VSD. Kai sutelkiamos tokios jėgos struktūros, ne tik skaldoma visuomenė, kuri ir taip yra sukiršinta, kartu ji yra provokuojama.

- Dabar, kai kaimynystėje vyksta karas, kam reikalinga tokia priešų paieška tarp savų?

- Tai būtų naudinga būsimai Rusijos invazijai į Lietuvą. Nenorėčiau, kad taip įvyktų, bet tai būtų naudingiausia okupantams. Suskaldytą tautą yra daug lengviau okupuoti ir nugalėti. Dabartinė valdžia, vykdydama tokią politiką, kurioje nuolat kalbama apie Stambulo konvenciją, partnerystės įstatymą, lengvų narkotikų legalizavimą, skaldo visuomenę. Tas ypač naudinga Putino režimui.

- Ar visuomenė praregės?

- Manau, palaipsniui, sunkiai, bet praregės. Deja, greičiausiai, tai bus ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmiausia todėl, kad šiandien žmonės labai materializuoti, įsigalėjusi daiktomanija. Kita priežastis, dabar nepatenkinti situacija žmonės gali ir dažnai yra pasirengę tiesiog emigruoti.

Svarbus vaidmuo čia tenka ir karui Ukrainoje, iš kurio dabartinė valdžia bandys susikrauti politinius dividendus, akcentuodama, kad labai padeda ukrainiečiams ir gėdina Vakarų politikus, kad Ukraina nebuvo laiku priimta į NATO. Taip jie kraunasi kapitalą būsimiems rinkimams.

Bet tai lengva daryti, kai Lietuvoje nėra Rusijos kariuomenės. Jei ji čia būtų, tai visokios oželytės, landsbergiai ir kiti panašūs veikėjai, klausimas, į kurią pusę patrauktų...