Vakar, Kovo 11-ąją, nuvilnijo tradicinė patriotų eisena, į ją susirinko daugiau kaip aštuoni tūkstančiai žmonių. Eitynių dalyviams šiemet leista žygiuoti tik per dalį Gedimino prospekto, tačiau tai nuotaikos nesugadino. Patriotiški šalies gyventojai eitynėmis ne tik paminėjo 24-ąsias Nepriklausomybės metines, bet ir išreiškė palaikymą Maidano kovotojams Ukrainoje.
Sutraukė minias žmonių
Šiemet eitynių maršrutas pakeistas - jų dalyviams Vilniaus miesto savivaldybė leido žygiuoti tik per dalį Gedimino prospekto, nes atkarpa nuo Arkikatedros aikštės iki Vinco Kudirkos aikštės buvo užimta savivaldybės sugalvotų „atrakcijų“.
Pavyzdžiui, viduryje prospekto eksponuota Algimanto Aleksandravičiaus paroda „Genties veidografija“, V.Kudirkos aikštėje pastatytoje scenoje koncertavo savivaldybės pakviesti jaunieji atlikėjai. O štai Katedros aikštėje suorganizuotas apskritai nieko bendro su 24-osiomis šalies Nepriklausomybės metinėmis neturintis renginys - koncertas „Europa yra jėga“. Jame buvo šlovinama Europos Sąjunga.
Eisena, vedama motociklininkų klubo „Vorai“ kolonos, pajudėjo apie 16 val. Buvo žygiuojama nuo Rotušės aikštės Vokiečių, Vilniaus gatvėmis link V.Kudirkos aikštės, o vėliau - Gedimino prospektu link Seimo. Minioje plevėsavo ne tik Lietuvos trispalvės, bet ir Latvijos, Estijos vėliavos. Eisenos priekyje buvo nešamas plakatas, skirtas palaikyti Ukrainai - „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Kolonos priekyje du jaunuoliai nešė laidotuvių vainiką „Šlovė Lietuvai - garbė kritusiems“.
Eitynių dalyviai link Seimo žygiavo dainuodami liaudies dainas, mušdami būgnus, skanduodami patriotinius šūkius. Buvo uždegti Lietuvos vėliavos spalvų - geltonos, žalios ir raudonos - dūminiai deglai.
Plakatais buvo reiškiamas palaikymas ir referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatyvai.
Eitynės baigėsi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Čia buvo iškilmingai sugiedotas Lietuvos himnas. Susirinkusiuosius sveikino disidentas Antanas Terleckas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Romualdas Ozolas. R.Ozolas kvietė kurti tautinę valstybę ir baigti politinių kunigaikštysčių kovas.
Kalbomis ir Ukrainos vėliavos spalvų dūmais taip pat buvo išreikštas palaikymas Maidano kovotojams Ukrainoje. Galiausiai renginys buvo baigtas laužo uždegimu.
Policija skaičiuoja, kad eitynėse dalyvavo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. Tačiau Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos duomenimis, renginyje dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Renginys praėjo be incidentų, sulaikytas tik vienas vienintelis asmuo - girtas A.Tumėno gatvėje besišlapinęs vyras.
Laisvė - trapi
Vienas iš eitynių organizatorių, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka džiaugėsi, kad šiemet sostinės savivaldybė nedrįso uždrausti tradicinių eitynių.
„Šių metų eitynėse dėmesys yra skiriamas dviem dalykams. Pirma, parodyti, kad su tauta reikia skaitytis. Kad Nepriklausomybę iškovojo ne tik signatarai, kurie pasirašė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, bet ir visa tauta, dalyvavusi Sąjūdžio mitinguose. Dabar Seimo nariai bando riboti referendumus, bando nurodinėti tautai. Norėjome į šitą dalyką atkreipti dėmesį. Kitas dalykas - įvykiai Ukrainoje. Jie kelia nerimą visos Lietuvos gyventojams ir primena, kokia laisvė trapi. Atrodytų, mes jau 24 metus esame laisvi, bet prisiminkime, kaip lengvai gali atžvangėti priešų tankai... Norėjome atkreipti dėmesį į Ukrainą, į tai, kad ir Lietuva turi stiprinti savo gynybą, žadinti tautos patriotizmą, kad sunkiais momentais būtų žmonių, kurie stovėtų už mūsų laisvę“, - kalbėjo J.Panka.
Eitynės - būtinybė
Vakar eitynės pritraukė įvairaus amžiaus dalyvių. Dalyvavo ir šeimos su vaikais, ir jaunimas, ir garbaus amžiaus žmonės. „Respublikos“ kalbinti žmonės teigė eitynėse dalyvaujantys, nes jiems tai atrodo graži tradicija. Be to, jiems tai savotiškas protestas prieš valdžią, kuri visais įmanomais būdais bando niekinti iš eilinių piliečių kylančias iniciatyvas.
Vilnietis Vidmantas Šadys pasakojo tradicinėse eitynėse dalyvaujantis jau ne vienus metus. Net ir pernai, kai Vilniaus miesto valdžia eitynes bandė uždrausti.
„Dalyvavau ir dalyvausiu - kol kojos neša, kol galva šviesi. Ir visa šeima kartu dalyvauja. Gražu, kai žmonės išeina į gatves su trispalvėmis, galvodami apie Lietuvą, apie sunkų jos kelią į laisvę. Aišku, kartais pagalvoji, kad ne apie tokią Lietuvą, degindamas Nepriklausomybės laužus, svajojau - apie labiau nepriklausomą. Bet todėl ir svarbu parodyti, kad nesame maži, kad mūsų negalima suskaldyti“, - kalbėjo jis.
Studentės Rasa ir Arijana teigė, kad joms šiųmetės eitynės - pirmosios. Rasa vakar, Kovo 11-ąją, kaip tik šventė gimtadienį, ir nusprendė jį paminėti dalyvaudama eisenoje.
„Diena graži ir proga graži. Šaunu taip švęsti - su trispalvėmis vieningai susirinkus. Dabar trūksta patriotiškai nusiteikusių žmonių, todėl būtina tautą žadinti“, - sakė merginos.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“