Lietuvoje užfiksuotos 22 mirtys po vakcinos nuo COVID-19

Tyrė, bet neištyrė

„Per visą vakcinacijos laikotarpį išties esame gavę 22 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos, tačiau nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nei patvirtintas, nei paneigtas", - patvirtino Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Ji patikino, kad kiekvieno pranešimo duomenų vertinimas yra individualus: „Įtariamos nepageidaujamos reakcijos ir mirties priežastinis ryšys yra vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamo poveikio simptomai, ar nustatyta laboratorinių bei kitų tyrimų pakitimų, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį.

Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, tuomet svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius. Šiais atvejais ypač svarbu žinoti, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo, bei duomenis apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius."

Tarnybos atstovė nurodė, kad kiekvienas pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 bei apie mirties atvejus yra įvertinamas ir perduodamas į Europos vaistų agentūros vaistų saugumo duomenų bazę. Iš visų ES šalių į šią bazę patekusi informacija apie nepageidaujamas reakcijas yra vertinama patyrusių ekspertų, siekiant nustatyti vakcinų keliamos rizikos tikimybę, pavojingumą ir rizikos veiksnius.

Mirtys jau pirmą vakcinacijos mėnesį

Apie kokius mirties atvejus po vakcinų pranešė gyventojai, Lietuvos tarnyba skelbia ir savo ataskaitose. Pasirodo, kad vos pradėjus vakcinaciją Lietuvoje, tarnyba gavo pirmąjį pranešimą apie mirties atvejį.

„67 metų vyras staiga mirė namuose praėjus 7 paroms po vakcinacijos pirmąja „Comirnaty" vakcinos doze. Pacientas jautėsi gerai, šalutinių reiškinių po vakcinacijos neturėjo. 2021 m. sausio 20 d. buvo rastas namuose miręs. Pranešęs gydytojas vertino šį atvejį kaip nesusijusį su vakcinacija. Tikėtina, kad tai buvo staigi koronarinė mirtis", - nurodoma ataskaitoje. Kartu nurodoma, kad pacientui 2008 m. buvo atlikta inksto transplantacija.

Kitas užfiksuotas atvejis, kai 2021 m. vasario 25 d., praėjus kelioms minutėms po vakcinacijos pirmąja „AstraZenecca" vakcinos doze, staiga savo namuose mirė 77 metų vyras. Apie nelaimę pranešęs sveikatos priežiūros specialistas šio atvejo taip pat nesiejo su vakcinacija, mat pacientas sirgo lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vartojo šių ligų gydymui skirtus vaistus.

Panašiu metu namuose mirė ir 86 metų vyras. Jo gyvybė užgeso praėjus 3 paroms po vakcinacijos pirmąja „AstraZenecca" vakcinos doze (vakcinuotas 2021 m. vasario 24 d., mirė 2021 m. vasario 26 d.). „Autopsija neatlikta. Pacientas buvo silpnos sveikatos, sirgo lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo organų sistemos ligomis", - nurodoma tarnybos ataskaitoje.

Miršta net nepasiekę namų

Kol kas skelbiamos ataskaitos plačiau aprašo tik atvejus, užregistruotus iki vasaros vidurio. Tai sudaro 17 mirties atvejų. Skelbiama, kad pranešta apie 7 mirties atvejus po „Comirnaty" vakcinos, 9 atvejus po „AstraZenecca" ir 1 atvejį po „Moderna". Beveik visi mirę asmenys buvo pensinio amžiaus. Kai kurie mirė kone iš karto gavę skiepo dozę.

Pavyzdžiui, tarnyba nurodo apie atvejį, kai 71 vyras mirė po „AstraZeneca" vakcinos: „2021 m. kovo 15 d. paskiepytas pirmąja „AstraZeneca" doze. Pacientas paskiepytas paliatyvios slaugos specialistų, atvykus jiems į namus, nes vyras turėjo pripažintą visišką negalią. Gyveno vienas. Kitą rytą sūnus, atėjęs aplankyti tėvo, rado jį namie negyvą. Kadangi pacientas buvo labai sunkus ligonis, gydytojos nuomone, tokiai baigčiai vakcina įtakos neturėjo."

Dar vienas atvejis užfiksuotas balandžio mėnesį: „Pacientas buvo paskiepytas antrąja „Moderna" vakcinos doze, po 20 min. rūbinėje apsirengė ir, prisėdęs ant kėdės, pablyško, pasiskundė silpnumu ir mirė. Skubiai iškviesta greitoji medicinos pagalba taikė reanimacijos priemones - be efekto. Ambulatorinėje kortelėje įrašytas 2005 m. vyrą ištikęs išeminis insultas, pastaraisiais metais lankėsi tik dėl traumų. Išvežtas medicininei ekspertizei. Apie jos išvadas nepranešta."

Vilniuje užfiksuota ir vieno jaunesnio, 55 m. amžiaus, vyro mirtis. Nurodoma, kad „po skiepo jautėsi silpnokai, bet kitą dieną išėjo į darbą. Darbe 13 val. 30 min. pasijuto blogai, nespėjus atvykti GMP mirė."

Nuo vakcinacijos pradžios, kuri prasidėjo praėjusių metų gruodžio 27 d., iki šių metų rugsėjo 24 d. iš viso gauti 5412 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Skelbiama, kad dauguma gautų pranešimų, kurių sulaukė tarnyba, tai 5089 pranešimai apie nesunkias nepageidaujamas reakcijas.

Ligoninėse - pacientų antplūdis?

Tačiau žiniasklaidą nuolat pasiekia kiek kitokia informacija. Pavyzdžiui, neseniai socialiniame tinkle pasklido jaunos moters įrašas, kuriame ji skelbia, kad Kauno klinikų Neurologijos skyriuje guli nemažai pacientų po skiepo nuo koronaviruso. Tarp pacientų esą yra ir jos dėdė. Tiesa, greitai šis įrašas buvo panaikintas. Informacija, kad į medikus dėl insultų ir trombozės atvejų kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių, redakciją pasiekia ne pirmą kartą. „Vakaro žinioms" susisiekus su Kauno klinikomis, gydymo įstaigos atstovai tokią informaciją paneigė.

Dar visai neseniai prie vakcinacijos centro iš karto po skiepo nuo COVID-19 mirus moteriai, buvo skelbiama, kad mirtis su skiepu nesusijusi. Šiandien Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, paklausta apie panašius atvejus, mažumėlę atviresnė. Iš viso Lietuvoje jau užfiksuotos 22 mirtys po vakcinos. Jau neskubama ir neigti galimo vakcinos poveikio. Dabar sakoma, kad „ryšys nei patvirtintas, nei paneigtas".

Informacija

Europos vaistų agentūra šiuo metu nurodo, kad po „Comirnaty" vakcinos, kuria jau paskiepyta 392 mln. žmonių, užfiksuota 302,5 tūkst. pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas. Po „Vaxzevria" vakcinos, kuria paskiepyta 68 mln. žmonių, - 184,7 tūkst., po „Spikevax" vakcinos, kuria paskiepyta 54,2 mln., - 64,9 tūkst., o po „Janssen", paskiepijus 13,8 mln., - 20,2 tūkst.

Vakar, pristatydami naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po skiepų, Lietuvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovai nurodė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 1204 gyventojų pranešimus. Skaičiuojama, kad iš viso pranešimai sudaro 0,18 proc. nuo bendro vakcinacijų skaičiaus. Per šį laikotarpį tarnyba gavo 7 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje ir vieną pranešimą apie mirties atvejį po vakcinacijos, įvykusį ne Lietuvoje. Daugeliu atvejų mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šių mirčių priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.

Tarnyba taip pat pasisakė apie socialiniuose tinkluose plintančią informaciją, jog rugsėjo paskutinėmis dienomis Tytuvėnuose po skiepo buvo paralyžiuotas keturiolikmetis, kuris, skelbiama, guli Šiaulių ligoninėje. Tačiau apie tokį atvejį tarnyba nebuvo girdėjusi. „Bet tikrai pasidomėsime ir susisieksime su Tytuvėnų sveikatos priežiūros įstaiga ir pasiteirausime, ar tai tikras faktas, ar išgalvotas", - sakė Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja dr. Rugilė Pilvinienė.

Interviu 

- Esate buvęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas. Sakykite, kaip atliekamos tokių atvejų analizės, jeigu tarnyba mirčių ryšio su vakcina negali nei patvirtinti, nei paneigti? - „Vakaro žinios" paklausė farmakologo, Sveikatos teisės instituto (STI) vadovo Rimo JANKŪNO.

- Pirmiausia, reikia pripažinti, kas toks tarnybos atsakymas yra labai sąžiningas. Dažnai sunku pasakyti, ar tai nutiko dėl vakcinos, ar ne. Būtų įdomu pamatyti analizę, patologinės anatomijos tyrimus.

Juk turime tokių atvejų, kai pasiskiepijęs žmogus suserga koronavirusu ir, jeigu miršta, į statistiką patenka ne kaip miręs dėl vakcinos, o kaip miręs nuo koronaviruso. Nors kiekvieną tokį atvejį taip pat reikėtų analizuoti ir tirti. Kiek žinau, mirus nuo koronaviruso patologinės anatomijos tyrimai nėra atliekami. Tuomet žinome mažiau, nei galėtume ir turėtume žinoti.

- Kaip manote, ar 22 - realus skaičius, ar atvejų, kuriuos reikėtų tirti, iš tiesų yra gerokai daugiau?

- Neabejoju, kad tai yra mažoji dalis. Pavyzdžiui, Norvegijoje, rugsėjo 2 d. duomenimis, užfiksuotos 185 mirtys suleidus 5,7 mln. „Comirnaty" vakcinos dozių.

Lietuvoje paskiepyta 1,7 mln. gyventojų, o pranešta tik apie 22 atvejus. Gerokai mažiau. Aš ir pats žinau atvejų, kai žmonės neteko artimųjų, tačiau apie tai pranešta nebuvo. Tarp minėtų 22 pranešimų yra vienas atvejis, kai artimieji kreipėsi į STI. Jų išklausę, paraginome pranešti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai, padėjome parašyti prašymą dėl žalos atlyginimo.

Gydytojai apie įtariamas mirtis dėl vakcinos nepraneša, nes sudėtinga susieti. Arba neturi laiko, arba kažko bijo. Žinoma, sunku pasakyti, kiek žmonių mirė nuo vakcinos, o kiek - po vakcinos. Neabejoju, kad yra ir tokių, ir tokių. Išanalizavus duomenis būtų galima daryti išvadas. Deja, apie tai girdime mažai. Šį kartą tarnyba jums atsakė sąžiningai. Bet kai vos ištikus mirčiai paskubomis paskelbiama, kad su vakcina tai nesusiję, kyla labai daug įtarimų.

Kalbant apie tai, kad nepranešama apie nepageidaujamas reakcijas, prisideda ir faktas, kad gyventojai bijo būti apšaukti antivakseriais. Neseniai dalyvavau vienoje televizijos laidoje, kurioje žurnalistė Ligita Juknevičiūtė papasakojo apie pažįstamo žmogaus patirtą įtariamą sunkią nepageidaujamą reakciją į skiepą. Laidoje dalyvavęs Seimo narys Linas Slušnys apšaukė ją melage. Kas tuomet vyksta uždaresnėje aplinkoje? Beje, ši laidos dalis į eterį taip ir nepateko.

- Pastebite, kad vyksta tam tikra „nepatogios nuomonės" cenzūra?

- Žinoma. Tai apima ne visą žiniasklaidą, tačiau didelę jos dalį.

- Nesulaukiate neigiamo požiūrio iš kolegų, nekyla baimė prarasti darbą?

- Būna, kad sulaukiu, bet dauguma palaiko. Šiek tiek yra to, ką sakote.

- Jums, Ignui Vėgėlei ir Stasiui Jakeliūnui pasirodžius diskusijoje apie pandemijos valdymą Seime, valdantieji paliko posėdžių salę. Jūsų nuomone, kokia tai žinutė jums ir visuomenei?

- Prieš rinkimus premjerė Ingrida Šimonytė sakė: „Šiuose rinkimuose siūlome alternatyvą tam, ką stebėjome ketverius metus - kai sukomės įstatymų štampavimo rate, bet labai dažnai negirdėjome kitos nuomonės, kitiems žmonėms atstovaujančių politikų. Ir nenorėjome tartis. Ar turime valios diskutuoti, kaip spręsti problemas, ir valios gerbti žmones, kurie turi kitą nuomonę, įsiklausyti į jų nuomonę ir rasti konsensusą, o ne važinėti buldozeriu iš vienos pusės į kitą. Manau, kad Lietuvos krikščionys demokratai-Tėvynės sąjunga gali tai pasiūlyti. Man svarbiausia - atkurti pasitikėjimą politika."

Manau, tai viską pasako.

- Panevėžyje iškart po suleistos vakcinos mirus moteriai, tuojau pat buvo pranešta, kad su vakcina tai nesusiję. O po 20-metės mirties Slovėnija sustabdė gyventojų skiepijimą „Johnson & Johnson" vakcina. Lietuvoje nėra politinės valios tokių atvejų net tirti, nors naivu tikėtis, kad jei ne skiepas, moteris būtų mirusi tą pačią dieną ir tą pačią valandą?

- Taip, ir kai tuoj pat paskelbiama, kad tai nesusiję, kyla įtarimų. Reikėtų nagrinėti tokius atvejus. Tam reikia, kad artimieji kalbėtų. Ir, žinoma, politinės valios.

Štai Italijoje rugsėjo 13 d. po antros skiepo dozės mirė 14 metų Majda el Azrak. Tačiau medikai teigia, kad mergaitės mirtis su vakcina nesusijusi. Tėvai kreipėsi į Lečės provincijos prokuratūrą. Trims vakcinaciją atlikusiems medikams iškelta byla dėl netyčinės žmogžudystės.

- Žiniasklaidą nuolat pasiekia informacija, kad gydymo įstaigose daug besikreipiančių dėl šalutinių poveikių po vakcinos, tačiau gydymo įstaigos tai neigia. Ar jums tenka girdėti tokią informaciją?

- Taip, tenka. Manau, tokią informaciją turėtų tikrinti nepriklausomi ekspertai, nes vargu ar valstybinėmis institucijomis žmonės patikės.

- STI, kuriam priklausote, dažnai tenka pastebėti, kad politikai, kalbėdami apie pandemiją, kalba ne visai tai, kas yra tiesa, jų skleidžiama informacija netiksli, o gal net tyčia klaidinanti visuomenę?

- Taip, štai vienas pavyzdžių - Statistikos departamento skelbiamoje informacijoje asmenys, paskiepyti tik pirma doze, patenka prie neskiepytų žmonių, kai skelbiama mirusių nuo koronaviruso atvejų skaičiai. Būtų sąžininga juos vadinti paskiepytais iš dalies, o ne neskiepytais.

O ministro pasisakymai... Vargu ar galima juos vertinti rimtai.

- Viename savo įraše priminėte, kad vakcina - tai vaistinis preparatas, kurį turėtų skirti gydytojas. Šalutinių reakcijų būtų mažiau, jeigu prieš skiepą būtų įvertinama žmogaus sveikata prieš jį skiepijant?

- Taip. Pavyzdžiui, kvailystė yra skiepyti koronavirusu užsikrėtusius žmones.

Taip pat nėra patikimų mokslo duomenų, kurie įrodytų naudą sveikatai skiepytis jau persirgus. Visa tai turėtų įvertinti medicinos specialistas, kuris pasakytų, ar skiepytis yra tikslinga. Žmogus, išgirdęs rekomendaciją, pats priimtų sprendimą. Manau, kad e-sveikatoje turi būti nurodoma, koks gydytojas žmogui skyrė vakciną.

- Normalu, kad kaip ir nuo bet kokio kito vaisto, taip ir nuo vakcinos gali pasireikšti šalutiniai požymiai. Tuomet kodėl kalbantieji apie šalutinius poveikius apšaukiami antivakseriais?

- Man taip pat kyla šis klausimas. Atrodo, kad pagrindinis tikslas - paskiepyti, tam pasitelkiamos visos priemonės, kartu ir informacijos slėpimas.

- Ar įprasta praktika, kad nei gamintojas, nei vakcinuotis verčianti valstybė neprisiima atsakomybės už šalutinius poveikius?

- Teisiškai negaliu atsakyti, bet manau, kad šioje situacijoje privalo būti numatytas žalos atlyginimas. Kitaip būti negali, nes vis dar vyksta klinikiniai vakcinų tyrimai. Atsakomybė privalo būti. Žalos atlyginimas - taip pat.