1 nuotr.Naujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimas parodė, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarp tirtų 38 valstybių pagal būsimą pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Į tai reaguodami socialdemokratai surengė diskusiją, tačiau per ją pasisakę ekspertai džiugių naujienų artimiausioje ateityje neįžvelgia.
„Vakaro žinios" jau skelbė, kad, EBPO prognozėmis, Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo, mažiausiai tarp 38 tirtų EBPO valstybių. Pavyzdžiui, latviai pensijoje gaus 52,8 proc. buvusios algos, o portugalai - net 98,8 proc.
Atsiliekame ir pagal biudžeto išlaidas pensijų sistemai. Pensijoms Lietuva skiria apie 6 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 12 proc.
Diskusijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto docentė dr. Jekaterina Navickė akcentavo, kad situaciją pakeisti yra įmanoma.
„Jei yra noras, yra ir galimybės. Lietuva per 30 metų padarė milžinišką pažangą ekonomikoje, bet socialinėje srityje išliko daug problemų. Potencialą ir galimybių turime, bet jei judėsime tokiais tempais, socialinės problemos išliks. Pasirinkome neteisingą vektorių. Kaip yra sakęs, berods, ekonomistas Raimondas Kuodis, mes gyvename šiek tiek šizofreniškoje sistemoje.
Norime aukštų pensijų, gerų paslaugų, aukštos kokybės, prieinamų socialinių paslaugų, gero išsilavinimo, sveikatos apsaugos sistemos ir pan., bet nenorime už tai mokėti, norime turėti mažus mokesčius ir gauti pensijas, kaip skandinavai. Taip nėra ir, matyt, nė vienoje šalyje nebūna", - akcentavo J.Navickė.
Pasak jos, norint patenkinti norus, socialinei apsaugai reikia skirti didesnę surenkamų pinigų dalį.
„Jei mes išleidžiame 6 proc. BVP pensijoms, o ES vidurkis yra 12 proc., tai faktas, kad tokio lygio pensijas ir turime. Jei norime padvigubinti pensijas, reikėtų dvigubinti ir skiriamą biudžeto dalį. Ir tai nėra kokie nors milžiniški skaičiai - kalbame apie ES vidurkį, ne apie kokius nors šios srities lyderius", - teigė J.Navickė.
Pasak jos, dalis įplaukų į biudžetą prarandama dėl nesurenkamo PVM, nesubalansuotos mokesčių struktūros ir panašiai.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas priminė, kad vokiečiai ir švedai Lietuvos profsąjungiečius visada mokė: reikia siekti, jog ekonomikos vystymasis ir socialinės politikos gerėjimas eitų lygiagrečiai, tačiau taip neatsitiko.
„10 metų nedidintos algos, minimali mėnesio alga mažesnė nei Europoje, vidutinė alga - irgi. Tokia politika iš Lietuvos išvijo daug jaunų žmonių, todėl dirbančių ir gaunančių išmokas santykis dar labiau pablogėjo", - dėstė parlamentaras.
Anot jo, šiemet pensijos irgi galėjo būti didesnės, bet valdantieji sprendė biudžeto deficito problemas pensininkų sąskaita.
„Nors „Sodros" viršpelnis viršija 0,5 mlrd. eurų, papildomai individualiai pensijos daliai šiemet skirta vos 2 proc., kai pernai - 4 proc.", - teigė A.Sysas.
Negana to, anot politiko, dar 275 mln. eurų pervedami į privačius fondus, o ne skiriami didinti pensijas.
Maltos ordino pagalbos tarnybos regiono vadovė Gražina Semėnienė prisipažino, kad „maltiečiai" ne visada sutinka su politikų sprendimais, tačiau išreiškė viltį, kad imsime lipti iš duobės „ir nebebus gėda prieš Europą". Pasak jos, „maltiečiai" susiduria būtent su neteisingų politinių sprendimų pasekmėmis. Deja, prašančių pagalbos vis daugėja, problemos - vis sudėtingėja.
