Lietuvos mokyklos liko be vadovų

Deja, tikslios informacijos, kiek švietimo įstaigų iki šiol neturi nuolatinių vadovų, nepateikia nei ministerija, nei Lietuvos savivaldybių asociacija. Problema yra itin opi regionuose, kur paprasčiausiai trūksta specialistų, atitinkančių direktoriams keliamus reikalavimus, o retas specialistas norės iš didmiesčio važiuoti dirbti kur nors į atokų rajoną. Tačiau net ir Vilniuje yra mokyklų, kurios nuo pat kadencijų įvedimo gyvena tarpuvaldžiu. Štai Baltupių progimnazijai iki šiol laikinai vadovauja Linas Vasarevičius, kuris kartu yra ir Jeruzalės progimnazijos direktorius. Baltupių mokykla direktoriaus neteko, kai išeiti buvo priverstas Viktoras Blinovas, įstaigai vadovavęs nuo pat 1984-ųjų. Jis, beje, buvo ir Lietuvos mokyklų direktorių asociacijos prezidentas, o dabar tėra jos garbės narys. Dabar asociacijai vadovauja dr. Dainius Žvirdauskas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius. Jis taip pat nežino konkrečių skaičių, kiek įstaigų yra be vadovų, tačiau numano, kad nemažai.

„Įsigaliojus įstatymui dėl kadencijų įvedimo, konkursai didmiesčiuose daugmaž įvyksta. Jei imtume rajonus, tai yra atvejų, kur aš delegavimo raštą rašau trečią kartą: pakeičiu datą, numerį ir siunčiu vėl, nes konkursas neįvyksta. Ypač regionuose - miesteliuose, kaimuose. Vadovauja tai įstaigai laikinai skirtas vadovas ar pavaduotojas“, - „Vakaro žinioms“ dėstė D.Žvirdauskas.

Kodėl padėtis tokia keista? Gal potencialius direktorius nubaido pernelyg didelis popierizmas, atsakomybė ir neproporcingos popierizmui bei atsakomybei algos?

„Kadencijų įvedimas, mano galva, nebuvo visai humaniškas, nes žmonių turėtos nuolatinės sutartys pavirto laikinosiomis. Be to, buvo pasakyta, kad vadovams turi būti skirtas ypatingas dėmesys, kad turi būti labai svarbi vadovo kvalifikacija, kompetencija, jo kokybiškas, efektyvus darbas. Todėl pasakyta: mes jiems įvedame kadencijas, jie turės nuolat eiti į konkursus. Pasakyta „A“, bet nepasakyta „B“. Neatsirado motyvavimo sistemos, kad ta laikina vieta viliotų atlygiu, išskirtinėmis darbo sąlygomis ir t.t., nes atsakomybės ribos yra labai didelės, sunku pamatyti net jų kraštus, o įvykdyti visus reikalavimus galimybės kartais nėra labai didelės“, - tvirtino D.Žvirdauskas.

Pasak jo, vadovų trūksta, nes dalis kandidatų neišlaiko kompetencijų vertinimo testo. Be to, buvo įvestas tam tikrų anglų kalbos žinių reikalavimas. Tačiau labiausiai, anot D.Žvirdausko, trūksta motyvacijos tą darbą dirbti.

„Visomis prasmėmis: atsakomybės prasme ir darbo užmokesčio, kuris yra neadekvatus, prasme“, - akcentavo asociacijos vadovas.

Jo teigimu, švietimo įstaigų vadovai uždirba iki tūkstančio, o kartais gal ir kiek per tūkstantį eurų į rankas. Tačiau yra pastovioji algos dalis ir kintamoji, kurią steigėjas gali mokėti už gerą darbą - ji siekė nuo 5 iki 20 proc.

„Savivaldybės konkursų nerengti negali. Numatyta tvarka, kad, atsilaisvinus vadovo vietai, iškart yra skelbiami konkursai, renkami duomenys apie kandidatus. Atsakingai galiu pasakyti: pakankamai liūdna statistika yra ir dabar, tačiau kas laukia per šiuos metus, yra dar liūdniau. Štai Kaune vyks apie 30 konkursų, iš kurių pernai neįvyko apie 30 proc. Jau dabar turime labai aiškius signalus, kad žmonės nesirenka šito darbo, nes žino, kad yra didelė atsakomybė ir neproporcingas atlyginimas“, - sakė D.Žvirdauskas.

Beje, kandidatams reikia ne tik išlaikyti kompetencijos testą, mokėti anglų kalbą, bet ir turėti pedagoginę kvalifikaciją. Bet kas, net ir turėdamas puikią reputaciją ir įžvalgas, - koks nors sėkmingas verslininkas, įmonės vadovas ar inžinierius - mokyklai vadovauti negalėtų be pedagoginės kvalifikacijos ir pedagoginio darbo patirties. O tai dar labiau susiaurina potencialių vadovų ratą. Tačiau, anot D.Žvirdausko, pedagoginės kvalifikacijos reikalavimas iš principo nėra peiktinas dalykas.

„Švietimo sistema reikalauja tam tikro stabilumo, tęstinumo. Negalėjome mes, mokyklų vadovai, paveikti to proceso. Niekada asociacija nesakė, kad visi žingsniai ypač blogi, valdantiesiems, kurie priima sprendimus, norėjome padėti, kad jie išvengtų klaidų: įspėjome, rašėme rezoliucijas. Kai ką gal išgirdo“, - reziumavo D.Žvirdauskas.