Ligoninių uždarymas tik laikinai atidėtas

Per Seime vykusią Vyriausybės valandą Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Baublys kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, mat Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad ruošiasi reformuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.

„Kaip tai palies regionų ligonines? Tokia informacija pasiekė regiono ligonines, nuogąstaujama, kad gyventojai negaus tinkamo gydymo, kad negalės pasiekti ligonių, jeigu bus prijungti prie apskričių ligoninių. Ką galėtumėte pakomentuoti šiuo klausimu?" - pasiteiravo J.Baublys.

Tačiau sulaukė migloto atsakymo, ministras neįvardijo, ar bus uždaroma bent viena ligoninė, ar kai kuriose jų bus teikiama mažiau paslaugų.

„Tie, kurie mėgina dabar analizuoti, ar bus prijungta konkreti ligoninė prie kitos, tai ne tas bus daroma. Visų pirma, bus atliktas įvertinimas, mes sieksime turėti sisteminį sveikatos sistemos vertinimą. Ir tik tada bus priimami sprendimai. Bus žiūrima būtent į senėjančios visuomenės, į mūsų populiacijos struktūrą, dėl to ir yra svarbu, kad visoje Lietuvos teritorijoje žmonės gautų būtent tokių paslaugų, kokių reikia mūsų bendruomenei, ir ne tik šiandien, bet ir per artimiausius 10-15 metų", - atsakė A.Dulkys.

Kadangi iš šio atsakymo nieko nepaaiškėjo, „Vakaro žinios" kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką konservatorių Antaną Matulą. Jis detaliai papasakojo, ką suplanavo valdantieji.

Pasirodo, iš viso yra kuriami trys modeliai, kuriuos komitetas derina su vis kitomis savivaldybėmis, aiškinasi, kokias vizijas jos turi. Vakar, pavyzdžiui, buvo derinama su Klaipėda.

„Tik viena galiu užtikrinti: jokios prievartos nebus, jokie įstatymai, įpareigojantys privalomai jungti, apjungti, naikinti, kaip buvo prie anos Vyriausybės, nebus priimami", - pažadėjo A.Matulas. Tačiau apie prievartos nebuvimą jis kalbėjo ir prieš pradedant vakcinaciją nuo COVID-19: užtikrino, kad skiepytis žmonės nebus varomi bizūnu ar viliojami pyragėliais. O dabar matome, kad nepasiskiepijusiųjų gyvenimas bus labiau ribojamas nei paskiepytųjų.

A.Matulo teigimu, savivaldybės pačios turės apsispręsti, kaip medicinos srityje dirbti toliau.

„Pirmas variantas - nieko nedaryti ir dirbti kaip dabar. Tačiau matosi tendencijos, kad po 6-7 metų mažosios ligoninės pačios bus priverstos žlugti, nes mažėja pacientų. Siūlome ir antrą variantą, kuris atsispindi įstatymo projekte (jam Seimas po pateikimo pritarė): leisime mažosioms ligoninėms jungtis prie apskričių ligoninių, išlaikant dalininkų teises. Praėjusioje kadencijoje A.Veryga siūlė paprasčiausiai prijungti ir viskas. Tačiau savivaldybės ir mažosios ligoninės tą bijojo daryti, nes nepalikus joms dalininkų teisių jie neturėtų jokio balso. Tada jas galėtų bet kada uždaryti, o nei ligoninės, nei savivaldybės negalėtų nieko paveikti. O pagal mūsų įstatymo projektą apsijungusios ligoninės steigėjai būtų ir valstybė, ir savivaldybė. Pavyzdžiui, jei Kupiškio ligoninė prisijungtų prie Panevėžio apskrities ligoninės, ko ji ir nori, Kupiškio savivaldybė būtų Panevėžio ligoninės dalininkė. Ir taip užsitikrintų pacientų srautą: terapinių, slaugos pacientų", - pasakojo A.Matulas.

Pasak jo, didžiųjų ligoninių vadovai skundžiasi, kad jiems yra sunku paguldyti sunkesnius ligonius, nes lovas užėmę lengvesni: jų išleisti namo dar negalima, nes ne visai pasveikę. Pavyzdžiui, Santaros klinikos nori, kad Molėtų ligoninė taptų jų filialu. Tada dalį pacientų, kuriems liga diagnozuota, galima būtų perkelti į filialą ir ten tęsti gydymą.

„Kuriamas ir trečias modelis. Jo esmė - pasiūlius finansavimą iš ekonomikos gaivinimo fondo bus gerinamos slaugos, paliatyvios slaugos ir terapijos sąlygos. Nes šiandien nemažai ligoninių neatitinka europinių standartų, žmonės gydomi po 5 palatoje - koks čia orumas? Pagal šį modelį, jei rajonai norės, gaus finansavimą, jeigu atsisakys aktyvaus gydymo paslaugų: akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų ir t.t. Praėjusioje kadencijoje A.Veryga siūlė tokiose ligoninėse nepalikti ir terapijos skyrių. Mes manome, kad to tikrai negalime daryti, nes tada vyresnių žmonių nebūtų kur gydyti, niekas jų į apskričių ligonines dėl aukšto kraujospūdžio ar su plaučių uždegimu nepriimtų", - dėstė komiteto pirmininkas.

Politiko teigimu, pagal trečiąjį modelį mažosios ligoninės netaptų kone poliklinikomis su slaugos skyriais, kaip buvo suplanuota A.Verygos.

„Pavyzdžiui, Kupiškio, Pasvalio ligoninėse jau ir dabar tėra likusi terapija, slauga, paliatyvioji slauga - jos nebeteikia aktyvaus gydymo paslaugų. Tačiau terapija išliko: diagnozuojamos vidaus ligos, tokios, kaip virškinimo sutrikimai, ar minėtas plaučių uždegimas. Terapiniai pacientai guldomi ir vietoje gydomi. Bet kitų paslaugų - neurologinių, chirurginių, akušerinių ir t.t. - nebėra. Ir tokių ligoninių jau yra 10-12 savivaldybių", - neslėpė A.Matulas.